mezotèlis (gr. mesos – vidutinis, vidurinis, tarpinis + thēlē – spenys), vienasluoksnis plokščiasis epitelis, išklojantis žmogaus ir stuburinių gyvūnų serozines (krūtinplėvės, širdiplėvės ir pilvaplėvės) ertmes, celominių bestuburių kūno ertmę. Susidaręs iš ląstelių mezoteliocitų, kurie yra plokšti, daugiakampiai, ties branduoliu iškilę, gausūs pinocitozinių pūslelių, paviršiuje turi mikrogaurelių (epitelinis audinys). Mezotelis atlieka dengiamąją, apsauginę funkcijas, sekretuoja ir rezorbuoja serozinių ertmių skystį. Dėl jo lygaus ir drėgno paviršiaus vidaus organai gali laisvai judėti, nesuauga tarpusavyje. Mezotelis kilęs iš mezodermos.
2064