Foucault Michel (Mišelis Fukò) 1926 10 15Poitiers 1984 06 25Paryžius, prancūzų filosofas. Vienas žymiausių postruktūralistų.
Išsilavinimas ir veikla
1949 baigė filosofiją aukštojoje pedagogikos mokykloje École Normale Supérieure. 1950–54 dirbo psichiatrijos ligoninėse. 1952 baigė psichologiją Paryžiaus universiteto Psichologijos institute. 1953–54 dėstė psichologiją Lilleʼio universitete. 1955–58 dirbo Prancūzų kultūros centruose Uppsalos universitete, 1958–59 – Varšuvos universitete ir Hamburge. 1960–66 dėstė filosofiją Clermont-Ferrand’o universitete. 1969 dalyvavo steigiant Paryžiaus 8 Vincennes’o universitetą. 1970–84 dėstė Collège de France Paryžiuje. M. Foucault aiškino sąmonės, žinojimo ir mokslo struktūras bei kilmę.
Idėjos
Atmetė fenomenologinio metodo pagrindinius principus, kaip trukdančius objektyvų reiškinių tyrimą. Analizuodamas žinijos struktūras pritarė G. Bachelard’o idėjoms, kritikavo požiūrį, kad struktūros yra universalios ir jų neveikia laikas. Šias struktūras tiriantį mokslą įvardijo kaip žinojimo archeologiją. Žinojimas, anot M. Foucault, nėra tik regimybės aprašymas, jis ieško paslėptų struktūrų, esančių žmonių pasąmonėje ir veikiančių jų kalbą. Europos kultūros istorijoje jis skyrė tris periodus (epistemas), kurie iš anksto nulemia visas to laikotarpio žinias ir veikia kaip neįsisąmonintos struktūros.
Michel Foucault
Aiškino, kad subjektas yra pozityvus istorijos ir kultūros kūrėjas, nes kiekviena epocha pati įvertina, kas yra kultūra. Praeities ir dabarties priežastingumo nėra, nes naujų įvykių veikiama praeitis įgauna naujų prasmių. Siekė parodyti, kaip šiuolaikinį individą, arba ego, formuoja institucijų metodai ir diskursai.
Veikalai
Veikalai: Beprotybė ir neprotingumas: Beprotybės istorija klasikos amžiuje (Folie et déraison: Histoire de la folie à l'âge Classique 1961), Klinikos gimimas. Medicininio požiūrio archeologija (Naissance de la clinique. Une archéologie du regard médical 1963), Žodžiai ir daiktai: Humanitarinių mokslų archeologija (Les Mots et les choses: Une archéologie des sciences humaines 1966), Žinojimo archeologija (LʼArchéologie du savoir 1969), Diskurso tvarka (L’Ordre du discours 1971), Tiesa ir teisinės formos (La vérité et les formes juridiques 1973, lietuvių kalba 2020), Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas (Surveiller et punir 1975, abu lietuvių kalba 1998), Seksualumo istorija (L’Histoire de la sexualité 3 t. 1976–84, lietuvių kalba 1999).
2421