Devoret Michel Henri (Michaelis Anri Devor) 1953 03 05Paryžius, prancūzų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas, telekomunikacijų inžinierius. Amerikos menų ir mokslų akademijos (2003), Prancūzijos (2007) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (2023) nacionalinės mokslų akademijos narys. Dr. (1982).
1975 baigė Auštąją telekomunikacijų mokyklą Paryžiuje (École nationale supérieure des télécommunications), 1977 – Orsay universitetą. Dirbo branduolinių tyrimų centre CEA Paris-Saclay (įkūrė Quantronics tyrimų grupę), 1982–84 – dar ir Kalifornijos universitete Berkeley. 2002–07 Yale’io universiteto, 2007–13 Prancūzijos kolegijos, nuo 2024 Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesorius. Nuo 2023 dar ir bendrovės Google Quantum AI vyriausiasis techninės įrangos mokslininkas.
Svarbiausi moksliniai darbai iš kvantinės ir kondensuotųjų medžiagų fizikos. 1984–85 atliko daug fizikos eksperimentų su elektrinėmis grandinėmis, pasižyminčiomis superlaidumu, ir pirmą kartą pademonstravo Josephsono reiškinio kvantinius energijos lygmenis. Šie darbai įrodė, kad kvantiniai reiškiniai, būdingi mikroskopiniam pasauliui, pasireiškia ir makroskopinėse sistemose. Tai tapo kvantinių technologijų, grindžiamų superlaidžiais įrenginiais, pagrindu. Nagrinėjo Josephsono sandūrų kvantinę dinamiką ir sukūrė dirbtinius atomus – superlaidžias elektrines grandines, kuriose kvantinės būsenos gali būti valdomos inžineriniu tikslumu. Kartu su kitais sukūrė quantronium ir transmon tipo kvantinius bitus, tapusius šiuolaikinių kvantinių kompiuterių technologiniu pagrindu.
Michael Henri Devoret
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (2008). Nobelio fizikos premija (2025, su Johnu Clarkeʼu ir Johnu Matthew Martinisu).