Piccoli Michel (Mišelis Pikol), visi vardai Jacques Daniel Michel 1925 12 27Paryžius 2020 05 12Saint‑Philbert‑sur‑Risle (Normandijos administracinis regionas), prancūzų aktorius.
Teatras
Lankė Andrée Bauer‑Théraud, vėliau – René Simono (1898–1971) teatro kursus Paryžiuje. Nuo 1945 vaidino teatre režisierių C. Régy (Achilas – H. von Kleisto Pentesilėja, Gasparas – Dominiqueʼos Vincent Gasparas Diazas, abu 1954), J.‑L. Barrault (Žoržo Šechadės Patarlių vakaras 1954, Ričardas – Chr. Fry Tamsa gana šviesi 1962), J. Vilaro (Hipolitas – J. Racine’o Fedra 1957), P. Brooko (Gajevas – A. Čechovo Vyšnių sodas 1981, Carol Rocamoros Tavo ranka manojoje 2003), P. Chéreau (Hornas – B.‑M. Koltèso Negro ir šunų kova 1983, Adrienas – Sugrįžimas į dykumą 1988, Trivelinas – P. C. de Marivaux Tarnaitė apsimetėlė 1985), L. Bondy (Frederikas – A. Schnitzlerio Svetima žemė 1984, ir to paties pavadinimo filme 1987, Leontas – W. Shakespeare’o Žiemos pasaka 1988, Junas Gabrielis – H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 1993), R. Wilsono (M. Duras Mirties liga 1997), A. Engelio (Lyras – W. Shakespeare’o Karalius Lyras 2006, Minetis – T. Bernhardo Minetis 2008) ir kitų režisuotuose spektakliuose.
Michel Piccoli
Kinas
M. Piccoli (centre). Makso vaidmuo filme Maksas ir skardininkai (1971, režisierius C. Sautet; iš kairės: Inspektorius – G. Wilsonas, Rosinskis – François Perier)
1945 kine debiutavo epizodiniu vaidmeniu filme Burtai (režisierius Christianas‑Jaque’as). Išgarsėjo 1963 suvaidinęs Polį režisieriaus J.‑L. Godard’o filme Panieka. Sukūrė daugiau kaip 200 skirtingo amplua vaidmenų kino ir televizijos filmuose, televizijos serialuose. Reikšmingų vaidmenų sukūrė prancūzų režisierių C. Sautet (Pjeras – Gyvenimo smulkmenos 1970, Maksas – Maksas ir skardininkai 1971, Simonas – Mado 1976), Claude’o Faraldo (Temrokas – Temrokas 1973), L. Malle’io (Džozefas – Atlantic City 1980, Milu – Milu gegužėje 1990), Pierre’o Granier‑Deferre’o (Bertranas – Keistas reikalas 1981, Berlyno kino festivalio prizas 1982), J.‑L. Godard’o (Mišelis – Aistra 1982), J. Rivette’o (Eduaras – Gražioji pikčiurna 1991), A. Varda (Simonas Sinema – Šimtas ir viena Simono Sinema naktis 1995, Lietuvoje rodytas pavadinimu Šimtas ir viena naktis), Hinero Saleemo (Marselis – Paryžiaus stogai 2007) filmuose.
Nemažai vaidino ir kitų šalių režisierių L. Buñuelio (Montelis – Kambarinės dienoraštis 1964, Anri – Dienos gražuolė 1967, Markizas de Sade’as – Paukščių takas 1969, Ministras – Kuklus buržuazijos žavesys 1972), M. Ferreri (Glaukas – Dilindžeris mirė 1969, Mišelis – Didysis rijimas 1973, Bufalo Bilas – Neliesk baltosios moters 1974, Mišelis – Paskutinė moteris 1976), A. Hitchcocko (Žakas Granvilis – Topazas 1969), M. Bellocchio (Mauro – Šuolis į tuštumą 1980, Kanų kino festivalio prizas), Jirí Weisso (Ernstas – Marta ir aš 1990), M. de Oliveiros (Gilbertas – Aš grįžtu namo 2001, Anri – Gražuolė visada 2006), T. Angelopulo (Spiras – Laiko dulkės 2008), N. Moretti (Kardinolas Melvilis / Popiežius – Turime popiežių! 2011) filmuose.
Knygos
Parašė atsiminimų knygas Egoistiniai dialogai (Dialogues égoïstes 1976, su Alainu Lacombe’u), Gyvenu savo sapnuose (J’ai vécu dans mes rêves 2015, su Gilles’iu Jacobu).
Apdovanojimai
Kanų kino festivalio prizas (1980). Berlyno kino festivalio prizas (1982). Europos teatro premija (2001).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.