Mielkiemis

Miẽlkiemis (vokiečių k. Mehlkehmen; nuo 1946 rusiškai Kalinino), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Nesterovo rajone, 9 km į vakarus nuo Vištyčio ežero ir 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje. Nuo 2008 Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietės kaimas. 499 gyventojai (2010).

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1539 Mylkeym, 1564 – Milkiem. 1692 įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 (ar 1706) pastatyta bažnyčia (po 1945 paversta sandėliu, nuniokota). Čia kunigavo ir lietuviškus pamokslus sakė lietuvių raštijos darbuotojai: 1692–1708 J. Behrendtas, 1711–17 G. F. Pušys, 1718–1725 G. A. Meisneris, 1736–53 P. G. Milkus, 1753–55 T. G. Milkus (Mielcke), 1776–88 D. F. Milkus. Pamaldos lietuvių kalba laikytos 4 kartus per metus, po 1921 jų atsisakyta. Daug gyvenvietės lietuvių (lietuvininkų) mirė per 1709–11 didįjį marą ir badą.

Iki 1736 apsigyveno vokiečių kolonistų. 19 a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 iš 5486 parapijiečių lietuviškai kalbančių užrašyta 1050 (19,1 %), 1870 – apie 500 (7,8 %), 1897 – 54 (0,9 %). Nuo 19 a. veikė pradinė mokykla. 1818–71 Mielkiemis buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas. 19 a. pabaigoje per gyvenvietę nutiestas Tolminkiemio–Žydkiemio geležinkelis. Bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas. 1937 prie gyvenvietės prijungti Mažieji Lenkmeškiai ir Mėsėdai.

Per II pasaulinį karą 1945 Mielkiemį užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Nesterevo rajono Kalinino apylinkės centras. Po 1945 gyvenvietė nuniokota.

19 a. pradžioje Mielkiemyje buvo 299, 1885 – 711, 1905 – 647, 1910 – 670, 1933 – 842, 1939 – 1076, 2002 – 509 gyventojai.

871

2618

2271