Mihály Vörösmarty

Vörösmarty Mihály (Mihajus Vèrešmartis) 1800 12 01Pusztanyék (dab. Kápolnásnyék, prie Székesfehérváro) 1855 11 19Peštas, vengrų poetas ir dramaturgas. Vengrijos mokslų akademijos narys (1830). 1817–24 studijavo filosofiją ir teisę Pešto universitete. 1836 su kitais įkūrė K. Kisfaludy literatūros draugiją. 1848–49 dalyvavo Vengrijos revoliucijoje. Kūryboje ryšku šviečiamosios literatūros ir romantizmo įtaka. Svarbiausios poemos: Zaláno pabėgimas (Zalán futása, istorinis epas), Cserhalom (abi 1825), Eger (1827), Dvi gretimos pilys (A két szomszédvár 1831). Svarbiausios pjesės: Karalius Saliamonas (Salamon király 1827), Csongoras ir Tünde (Csongor és Tünde 1831, simbolinė fantastinė, laikoma viena geriausių 19 amžiaus vengrų dramų), Kruvinos vestuvės (Vérnász 1833), Nuotakos veliumo paslaptys (Fátyol titkai 1834, komedija), Arpado prabudimas (Árpád ébredése 1837), Banas Marotas (Marót bán 1838, tragedija), Czillei ir Hunyadi (Czillei és a Hunyadiak 1844, istorinė). Poezijai ir dramoms būdinga pilietiniai, patriotiniai motyvai, praeities šlovinimas. Pjesėms turėjo įtakos W. Shakespeare’o kūryba. Parašė apysakų.