mirà (gr. myrrha < arab. murr – kartus), stačiatikių liturgijos reikmuo – aromatingas klampus smilkalų skystis. Daroma iš alyvuogių aliejaus ir įvairių rūšių balzaminių augalų. Naudojama patepimo apeigoms. Pašventina autokefalinių Bažnyčių vadovas ir perduoda į kiekvieną vyskupiją, parapijų kunigai ją gauna iš savo vyskupo; mira laikoma specialiame inde – mirone.
Senovėje mira buvo viena populiariausių dovanų Artimuosiuose Rytuose. Naujajame Testamente minima kaip Rytų išminčių (Kasparo, Merkelio, Baltazaro) viena dovanų, atneštų kūdikėliui Jėzui (Mt 2, 11); simbolizuoja žmogaus mirtingumą, nes anksčiau mira naudota mirusiesiems balzamuoti.
mira (miramedžio sakai, Omanas)
1494