mirà (gr. myrrha < arab. murr – kartus), stačiatikių liturgijos reikmuo – aromatingas klampus smilkalų skystis. Daroma iš alyvuogių aliejaus ir įvairių rūšių balzaminių augalų. Naudojama patepimo apeigoms. Pašventina autokefalinių Bažnyčių vadovas ir perduoda į kiekvieną vyskupiją, parapijų kunigai ją gauna iš savo vyskupo; mira laikoma specialiame inde – mirone.
Senovėje mira buvo viena populiariausių dovanų Artimuosiuose Rytuose. Naujajame Testamente minima kaip Rytų išminčių (Kasparo, Merkelio, Baltazaro) viena dovanų, atneštų kūdikėliui Jėzui (Mt 2, 11); simbolizuoja žmogaus mirtingumą, nes anksčiau mira naudota mirusiesiems balzamuoti.
mira (miramedžio sakai, Omanas)
1494
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.