mirmekochòrija (gr. myrmēx – skruzdėlė + chōreō – plintu), augalų sėklų plitimo būdas, kai jas išnešioja skruzdėlės. Prie mirmekochorijos prisitaikiusių augalų sėklos turi sultingą sėklagūbrį, kuriame yra baltymų, aliejų ar angliavandenių. Skruzdėlės augalų sėklas parneša į skruzdėlyną, nugraužia maistingą sėklagūbrį, o pačias sėklas vėliau iš skruzdėlyno pašalina su kitomis atliekomis. Paprastai skruzdėlės sėklas perneša 2–10 m atstumu. Didžiausias nustatytas atstumas, kurį skruzdėlės nugabena sėklas, yra 180 metrų. Daug prie mirmekochorijos prisitaikiusių augalų yra vietovėse, kuriose augalijos raida susijusi su periodiškai pasikartojančiais gaisrais, pvz., Pietų Afrikos krūmynai. Europoje yra apie 150 augalų rūšių, prisitaikiusių prie mirmekochorijos. Lietuvoje skruzdėlės platina apie 30 rūšių savaiminių augalų sėklas, pvz., plaukuotojo kiškiagrikio, smiltyninės našlaitės, paprastojo rūtenio.
849