mrusios rañkos téisė, vidurinių amžių Vakarų ir Vidurio Europos šalių teisės norma. Mirus valstiečiui, jo senjoras (pasaulietis ar dvasininkas) pagal mirusios rankos teisę galėjo pasisavinti dalį jo turto (galvijus, drabužius) arba gauti atitinkamą vertę pinigais. Mirusios rankos teisė draudė nusavinti bažnyčios žemes. 12–13 amžiuje suteikus valstiečiams asmens laisvę, mirusios rankos teisė ėmė nykti. Protestantų šalyse panaikinta per reformaciją, Prancūzijoje – per 18 amžiaus pabaigoje Prancūzijos revoliuciją.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.