mòdulis (lot. modulus – matas), santykinis matavimo vienetas pastato visumos ir jo dalių dydžiui bei proporcijoms nustatyti. Atitinka vieno architektūrinio elementų dydį: triglifo plotį, kolonos skersmenį arba spindulį, plytos ilgį, žmogaus kūno matmenis (moduloras, 20 a. 5 dešimtmetyje sukūrė architektas Le Corbusier). Taikant modulį buvo nustatomi tarpai tarp kolonų, kolonų aukštis, viso pastato proporcijos. Modulio taikymas teikia kompozicijai harmoningumo, taisyklingumo. Kiekvienam klasikiniam orderiui ir architektūros stiliui naudotas skirtingas modulis. Dorėniškojo orderio architektūroje jis atitiko triglifo plotį, jonėniškojo orderio – kolonos apatinės dalies skersmenį arba spindulį, vidurinių amžių architektūroje moduliu laikyta pėda (30–35 cm), Renesanse – parta (kolonos skersmens dalis). Įsigalėjus metrinei sistemai pastato proporcijos nustatomos pagal modulį, kurį sudaro 1 m ilgis, 1 m plotis, 1 m³ tūris. Senovės Graikijos skulptoriai kurdami žmonių figūras rėmėsi Polikleito kanonu, kuris moduliu laikė didžiojo piršto plotį (digitus).
1577