mókslinė bendrúomenė, asmenų, kuriuos vienija mokslo žinių kaupimas ir taikymas, grupė. Dar vadinama akademine bendruomene. Dažnai skirstoma į smulkesnes grupes pagal mokslo šakas.
Samprata
Mokslinės bendruomenės veiklos svarbiausias principas – objektyvumas, mokslinis pagrįstumas.
Mokslinei bendruomenei būdinga jos narių vienodos teisės, tarpusavio pagarba, atviros diskusijos, aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime, konferencijose, mokslinių straipsnių skelbimas įvairiuose leidiniuose, griežtas tyrimų metodologijos laikymasis ir rezultatų interpretavimas, politinių ir visuomeninių problemų viešinimas ir sprendimas.
Priklausymą mokslinei bendruomenei dažnai lemia asmens išsilavinimas, darbinė veikla, narystė tam tikrose organizacijose, visuomeninė reputacija, paskelbtų publikacijų kokybė ir skaičius, kartais – ir lytis, rasė, socialinė padėtis.
Mokslinę bendruomenę dažniausiai formuoja aukštosios mokyklos, mokslo ir tiriamosios įstaigos. Mokslinės bendruomenės nariai dažnai turi mokslinį laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą. Jie nebūtinai dirba drauge, jų bendravimas gali reikštis viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, žiniasklaidoje, disputais mokslinėse publikacijose ir kita).
Mokslinei bendruomenei nepriklausantys, savarankiškai veikiantys mokslininkai ar tyrėjai kartais visuomenės ar pačios mokslinės bendruomenės vertinami mažiau.
Tyrinėtojai
Mokslinės bendruomenės klausimus nagrinėjo T. S. Kuhnas knygoje Mokslinių revoliucijų struktūra (The Structure of Scientific Revolutions 1962), prancūzų sociologas Bruno Latouras ir Didžiosios Britanijos sociologas Stephenas Woolgaras knygoje Laboratorinis gyvenimas: mokslinių faktų socialinis konstruktas (Laboratory Life: The Social Construction of Scientific Facts 1979), Austrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sociologė Karin Knorr‑Cetina knygoje Episteminės kultūros (Epistemic Cultures 1999).
Pagrindinė institucija
Pagrindinė mokslininkus vienijanti institucija – mokslų akademija (Lietuvoje – Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademija).
akademinė bendruomenė