Moltų rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje.
1
Molėtų rajono savivaldybė yra Aukštaičių aukštumoje (didžiausias aukštis 228 m, prie Kojeliškių kaimo). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių. Per savivaldybę teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai), Alanta, Grabuosta, Pusnė, Vastapa.
Yra apie 300 ežerų; didžiausi – Asveja (plotas 1015 ha, iš jų 444 ha Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje), Stirniai, Baltieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 % savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Poviliškio, Rudesos. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras. Molėtų rajono savivaldybei priklauso Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys, Žalvarių geologinis, Kamastos kraštovaizdžio, Baldono geomorfologinis, Malkėstaičio ir Virintos hidrografiniai draustiniai. Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurkiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Karališkių Valiulio akmuo).
Ilmėdas
Pramonės svarbiausios šakos – maisto (mėsos, krakmolo, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės Lelija Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Išplėtotas turizmas (per metus apsilanko 160 000 turistų). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose. Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Utenos plentas. Molėtų aerodromas (Radžiūnuose).
2019 buvo 3 gimnazijos, progimnazija, 2 pagrindinės ir 1 jos skyrius, 1 pradinė mokykla, 3 pradinio ugdymo skyriai, 2 lopšeliai‑darželiai ir 4 jo skyriai, Alantos technologijos ir verslo, menų mokyklos, kūno kultūros ir sporto, švietimo, specialiojo ugdymo centrai, pedagoginė‑psichologinė tarnyba. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, greitosios medicinos pagalbos, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vaikų savarankiško gyvenimo, senelių globos namai, 13 bažnyčių, kultūros centras, 6 laisvalaikio salės, 25 bibliotekos. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras. Molėtų astronomijos observatorija. Molėtų krašto muziejus su 4 padaliniais: Ežerų žvejybos (Mindūnuose), Alantos, Stiklo (Balninkuose) muziejai, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla (Kulionyse). Kiti savivaldybės muziejai – Dubingių krašto, Giedraičių kraštotyros, Videniškių vienuolyno, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (Kulionyse), M. Šeduikio (Alantoje); 2 mokyklų muziejai, Didžiokų koplyčios galerija (Didžiokuose). Molėtų technikos muziejus (įsteigtas 2019).
ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose
Istorija
1950 06 iš panaikintos Utenos apskrities 30 apylinkių ir panaikintos Širvintų apskrities 2 apylinkių sudarytas Molėtų rajonas. Plotas buvo 942 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Molėtai. 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 17, 1959 – 16, 1963 – 18, 1972 – 16 apylinkių. 1954, 1956 ir 1965 kiek pakeistos rajono ribos. 1962 Molėtų rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė. 1971 panaikintos 2 apylinkės, 1977 kelios apylinkės sujungtos. 1995 vietoj Molėtų rajono įsteigta Molėtų rajono savivaldybė.
1959 rajone buvo 37 100, 1970 – 34 600, 2001 rajono savivaldybėje – 25 400, 2011 – 20 700 gyventojų.
Aukštaičių aukštuma
Vilniaus–Utenos plentas
Molėtų rajono savivaldybės žemėlapis
-Molėtų rajonas
