Moltų rajòno savivaldýbė yra Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Molėtų rajono savivaldybė yra Aukštaičių aukštumoje (didžiausias aukštis 228 m, prie Kojeliškių kaimo). Sausio vidutinė temperatūra –4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių. Per savivaldybę teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai), Alanta, Grabuosta, Pusnė, Vastapa.
Yra apie 300 ežerų; didžiausi – Asveja (plotas 1015 ha, iš jų 444 ha Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje), Stirniai, Baltieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 % savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Poviliškio, Rudesos. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras. Molėtų rajono savivaldybei priklauso Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys, Žalvarių geologinis, Kamastos kraštovaizdžio, Baldono geomorfologinis, Malkėstaičio ir Virintos hidrografiniai draustiniai. Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurkiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Karališkių Valiulio akmuo).
Ilmėdas
Ūkis
Pramonės svarbiausios šakos – maisto (mėsos, krakmolo, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės Lelija Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Tarptautinė įmonė Teltonika. Išplėtotas turizmas (per metus apsilanko 160 000 turistų). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.
Susisiekimas
Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Utenos plentas. Molėtų aerodromas (Radžiūnuose).
Sveikatos apsauga
Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, greitosios medicinos pagalbos, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vaikų savarankiško gyvenimo, senelių globos namai.
Švietimas ir kultūra
Aukštaitijos profesinio rengimo centras, 3 gimnazijos, progimnazija, pradinė mokykla, 3 pradinio ugdymo skyriai, 2 lopšeliai‑darželiai ir 4 jo skyriai, menų mokykla, kūno kultūros ir sporto, švietimo, specialiojo ugdymo centrai, pedagoginė‑psichologinė tarnyba. 13 bažnyčių, kultūros centras, 6 laisvalaikio salės, 25 bibliotekos. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras. Molėtų observatorija. Molėtų krašto muziejus su 4 padaliniais: Ežerų žvejybos (Mindūnuose), Alantos, Stiklo (Balninkuose) muziejai, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla (Kulionyse). Kiti savivaldybės muziejai – Dubingių krašto, Giedraičių kraštotyros, Videniškių vienuolyno, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (Kulionyse), M. Šeduikio (Alantoje); 2 mokyklų muziejai, Didžiokų koplyčios galerija (Didžiokuose). Molėtų technikos muziejus (įsteigtas 2019).
ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose
Istorija
1950 06 iš panaikintos Utenos apskrities 30 apylinkių ir panaikintos Širvintų apskrities 2 apylinkių sudarytas Molėtų rajonas. Plotas buvo 942 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas – Molėtai. 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954 buvo 17, 1959 – 16, 1963 – 18, 1972 – 16 apylinkių. 1954, 1956 ir 1965 kiek pakeistos rajono ribos. 1962 Molėtų rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė. 1971 panaikintos 2 apylinkės, 1977 kelios apylinkės sujungtos. 1995 vietoj Molėtų rajono įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 01 29 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 48 seniūnaitijos. 1959 rajone buvo 37 100, 1970 – 34 600, 2001 rajono savivaldybėje – 25 400, 2011 – 20 700, 2021 – 17 222 gyventojai.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
2
Aukštaičių aukštuma
Vilniaus–Utenos plentas
Molėtų rajono savivaldybės žemėlapis
-Molėtų rajonas
