mòlinė mãsė, M, medžiagos vieno molio masė. Gaunama sumuojant molekulę sudarančių atomų standartines atomines mases ir gautą sumą dauginant iš molinės masės konstantos Mu (Mu lygi 1/12 izotopo 12C molinės masės arba 1 g/mol). Molinės masės dimensija g/mol. Polimerams, kartais junginių mišiniams apskaičiuojama vidutinė molinė masė. Molinės masės tikslumas priklauso nuo atominių masių, kurios sumuojamos, tikslumo ir duomenų apie elemento izotopinį pasiskirstymą patikimumo. Dažniausiai naudojama santykinė molinė masė, lygi molinės masės ir Mu santykiui. Ji yra nedimensinis dydis, skaitine verte lygus molinei masei. Nustatoma tam tikromis sąlygomis matuojant garų slėgį ir tirpalo užšalimo ir virimo temperatūras. Garų slėgio matavimas grindžiamas Avogadro dėsniu. Tirpalo užšalimo temperatūros sumažėjimas ir virimo temperatūros padidėjimas ΔT yra proporcingas ištirpusios medžiagos molialinei koncentracijai pagal atitinkamas lygtis: M = wKf/ΔT ir M = wKb/ΔT; čia w – ištirpusios medžiagos masės dalis, Kf – krioskopinė konstanta, Kb – ebulioskopinė konstanta. Molinę masę padalijus iš Avogadro skaičiaus (6,02·1023 mol–1) gaunama atomo, jono arba molekulės absoliučioji masė.
-vidutinė molinė masė; santykinė molinė masė; absoliučioji masė