Mönchengladbach (Menchenglãdbachas), 1888–1950 München‑Gladbach, 1950–60 Mönchen Gladbach, miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į vakarus nuo Düsseldorfo, apie 20 km į vakarus nuo Reino.
264 100 gyventojų (2022); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai.
Mönchengladbache susikerta geležinkeliai ir plentai, einantys iš Vokietijos į Belgijos ir Nyderlandų miestus. Tekstilės, siuvimo, elektrotechnikos, aviacijos, metalo liejimo, odos, popieriaus pramonė, tekstilės pramonės ir kitų mašinų gamyba.
Žemutinio Reino specialiosios aukštosios mokyklos skyrius. Vokietijos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas.
Muziejai, tarp jų – miesto (yra koptų tekstilės, šiuolaikinio meno kolekcijos), dailės, ornitologijos. Dramos ir operos teatrai. Botanikos sodas. Hipodromas.
Architektūra
Mažoji bazilika Mönchengladbache
Bažnyčios: buvusio benediktinių vienuolyno (pradėta apie 1130, 1826 išplėsta), Mažoji bazilika (1228–39, vitražai, apie 1275), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1469–1533), Wickrathbergo (1770, rokokinis interjeras), istoristinė Rheydto (1902, architektas J. Otrenas). Renesansiniai Rheydto (1552, architektas M. Pasqualini, dabar miesto muziejus), Wickratho (1746–72, architektai M. ir F. Soironai) rūmai, rotušė (1663), vienuolyno pastatai (17 a.), jugendo vandens bokštas (1908, 1998 restauruotas).
Istorija
Mönchengladbachas išsiplėtė šalia 972 įkurto benediktinų vienuolyno (1802 uždarytas). Buvo amatų ir prekybos centras. Apie 1365 gavo miesto teises. 1794 užimtas Prancūzijos revoliucinės kariuomenės. 1798–1815 priklausė Prancūzijai. Nuo 1815 Prūsijos karalystės dalis.
1929–33 buvo sujungtas su gretimais miestais – Rheydtu ir Odenkirchenu, vadintas Gladbachu-Rheydtu.
Per II pasaulinį karą labai bombarduotas, sugriauta 65 % pastatų. Po karo atstatytas, mieste ypač plėtojosi tekstilės verslas.
1954–2013 Mönchengladbacho rajone Rheindahlene buvo NATO karinė bazė.