Mongòlijos Altãjus, kalnai Mongolijoje ir Kinijoje, tarp Altajaus (Rusijoje ir Kazachijoje) ir Gobio Altajaus. Skiria Didžiųjų Ežerų dubumą nuo Džungarijos lygumos. Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 1000 km, didžiausias aukštis 4204 m, kitais duomenimis, 4362 m (Munch Chairchano kalnagūbris).
Mongolijos Altajus susidaręs iš prekambro ir paleozojaus kristalinių uolienų, smarkiai suraukšlėtų per hercininę kalnodarą. Susideda iš kalnagūbrių, kalnų masyvų ir tarpukalnių slėnių. Viršūnės – daugiausia plynaukščių pavidalo, tik aukščiausių kalnų reljefas alpinis. Ledynai (apie 800 km2). Sniego riba 3100–3600 m aukštyje.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis; kritulių 200–250 mm per metus.
Pietvakariniuose šlaituose – Irtyšiaus versmės. Žemiausiuose šlaituose ir tarpukalnių įdubose – sausos stepės, pusdykumės, 1500–3000 m aukštyje – žolinės stepės, aukščiau – alpinės pievos; šiauriniuose šlaituose yra maumedynų ir eglynų.
Mongolijos Altajus mažai apgyventas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.