monoctai (lot. monocytes < mono… + gr. kytos – ląstelė), žmogaus ir stuburinių gyvūnų kraujo forminiai elementai, negrūdėtųjų leukocitų (agranulocitų) rūšis. Sudaro 2–8 % visų leukocitų. Suaugusio žmogaus 1 µl kraujo yra 100–700 monocitų. Apvalūs, 15–20 µm skersmens (didžiausios kraujo ląstelės). Branduolys didelis, ovalus ar pupos formos, citoplazma bazofiliška, joje – Golgi kompleksas, lizosomos, mitochondrijos ir kitos organelės (specifinių granulių nėra). Monocitai gaminami kaulų čiulpuose (procesas vadinamas monocitopoeze). Kraujuje jie cirkuliuoja keletą dienų, migruoja į audinius ir diferencijuojasi į makrofagus. Monocitai kartu su visais organizmo makrofagais sudaro mononuklearinę fagocitinę sistemą, kuri fagocituoja svetimkūnius, bakterijas, pažeistas ląsteles, dalyvauja imuninėse reakcijose.
monocitai
2064
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.