monomerai

monomèrai (gr. monos – vienas, vienintelis, vientisas + meros – dalis), mažos molekulinės masės (smulkiamolekuliai) junginiai, kurių molekulės geba jungtis tarpusavyje ir su kitų junginių molekulėmis ir sudaryti polimerus (stambiamolekulius junginius). Monomerai būna nesotieji junginiai (alkenai, arenai), dažniausiai turintys dvigubųjų ir trigubųjų ryšių, ciklinių grupių; prie monomerų priskiriami junginiai, turintys 2 ir daugiau funkcinių grupių, pvz., dikarboksirūgštys, aminorūgštys, diaminai. Nesotiesiems ir cikliniams monomerams būdingos polimerizacijos ir kopolimerizacijos, turintiems funkcinių grupių – polikondensacijos reakcijos. Daugelis monomerų gali polimerizuotis tik tam tikromis sąlygomis (temperatūra, slėgis, katalizatoriai, tirpikliai). Savaime (šiek tiek pašildžius) polimerizuojasi tik formaldehidas (šviesoje formaldehido tirpale iškrinta baltos nuosėdos – paraformaldehidas) ir stirenas. Dauguma monomerų sprogūs, degūs ir nuodingi. Gaunami iš naftos ir gamtinių dujų. Didžiausią praktinę reikšmę iš monomerų turi etenas, propenas, stirenas, vinilchloridas.