monosòmija (gr. monos – vienas, vienintelis, vientisas + sōma, kilm. sōmatos – kūnas), vienos chromosomos nebuvimas ląstelės arba individo diploidiniame chromosomų rinkinyje. Atsiranda sutrikus homologinių chromosomų atsiskyrimui mejozės ar mitozės metu. Individas, kurio chromosomų rinkinyje trūksta vienos homologinės chromosomos, vadinamas monosomiku. Monosomija sukelia chromosomines ligas. Dėl monosomijos išryškėja visi chromosomos genai, todėl jos tyrimas padeda genetiškai analizuoti organizmus.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.