monotelètai (mono… + gr. thelēma – valia), krikščionių religinė grupė, teigusi, kad Jėzus Kristus yra dviejų (dieviškosios ir žmogiškosios) prigimčių, bet turi tik vieną (dieviškąją) valią. Monoteletai atsirado 7 a. pradžioje Bizantijoje ginčų tarp monofizitų (yra jų atšaka) metu. 638 monoteletizmas įstatymu buvo įteisintas Romos imperijoje, o popiežiui Martynui I Laterano sinode paprieštaravus, popiežius imperatoriaus buvo ištremtas į Krymą.
Monoteletus ir jų mokymą Bažnyčia pasmerkė kaip ereziją Konstantinopolio III susirinkime (680–681). 681 susirinkimas skelbė, kad Jėzu Kristus, būdamas dviejų – ir dieviškosios, ir žmogiškosios – prigimčių, turi ir dvi skirtingas valias – dieviškąją ir žmogiškąją, – ir kad žmogiškoji valia neprieštarauja dieviškajai valiai.
2405
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.