monotòninė fùnkcija, vieno kintamojo funkcija, apibrėžta intervale I ir savo apibrėžimo srityje didėjanti arba mažėjanti, t. y. funkcijos pokytis Δf(x) = f(x2) – f(x1), kai ∆x = x2 – x1 > 0 nekeičia ženklo, t. y. arba visada teigiamas, arba visada neigiamas. Svarbiausios savybės: kiekviena monotoninė funkcija turi atvirkštinę; intervale I monotoninės funkcijos trūkio taškų aibė yra baigtinė arba suskaičiuojama; beveik visur intervale I (išskyrus nulinio Lebesgue’o mato taškų aibę) diferencijuojama (Lebesgue’o teorema); intervale I konverguojančią monotoninių funkcijų eilutę beveik visur tame intervale galima panariui diferencijuoti (Fubini teorema).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.