morfomètrija (gr. morphē – forma + metreō – matuoju), geomorfologijos šaka, tirianti Žemės paviršiaus formų skaitines charakteristikas (matmenis, jų santykius) ir tų charakteristikų statistinius apibendrinimus (vidurkius, pasiskirstymą). Morfometrinės charakteristikos būna dimensinės (naudojami absoliutūs matavimo vienetai) ir nedimensinės (naudojama santykinio vertinimo skalės). Dimensiniai rodikliai: reljefo formų vidutinis santykinis aukštis, šlaitų ilgis, šlaitų polinkis, upių, griovų, raguvų tankis, nedimensiniai – reljefo formos ilgosios ir trumposios kontūro ašies santykis, formos ploto ir kontūro perimetro santykis. Šiais duomenimis remiantis sudaromi paviršiaus vertikalios ir horizontalios sąskaidos, paviršiaus sudėtingumo ir elementarumo žemėlapiai.
2341