Ginsberg Morris (Morisas Gnsbergas) 1889 05 14Kelmė 1970 08 31Londonas, Didžiosios Britanijos sociologas, socialinis psichologas. Socialinės filosofijos atstovas. Britų akademijos narys (1953).
Išsilavinimas ir veikla
1902–04 mokėsi Telšių ir Vilijampolės ješivose. 1904 emigravo į Didžiąją Britaniją. 1912 baigė Londono universitetą; L. T. Hobhouse’o mokinys, nuo 1913 asistentas. 1914 baigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą, vėliau joje dirbo tiriamąjį darbą, 1923–54 joje dėstė; profesorius (1930). 20 a. 4 dešimtmečio viduryje redagavo žurnalą The Sociological Review. 1951 buvo Britų sociologų asociacijos vienas steigėjų, 1955–57 – pirmas prezidentas.
Tyrimų sritys
Tyrė socialinių grupių ir institutų struktūrą, sociologų socialinę atsakomybę, racionalumo ir iracionalumo sampratas, teisingumo prigimtį ir jo santykį su lygybe. Etikoje veikaluose teigė, kad vertybės, pareigos, blogio ir gėrio sąvokos yra paprastos, neskaidomos ir neišreiškiamos kitomis sąvokomis. Nagrinėjo teisingumo prigimtį ir jo santykį su lygybe, bausmės etikos klausimus, individo laisvės ir teisinės prievartos santykį, tyrė, ar būtina naudoti prievartą, ar tikslą galima pasiekti įtikinėjimu ir savanorišku susitarimu.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Paprastų žmonių materiali kultūra ir socialinės institucijos (The Material Culture and Social Institutions of the Simpler Peoples, su L. T. Hobhouseʼu, Geraldu C. W. C. Wheeleriu, 1915), Visuomenės psichologija (The Psychology of Society 1920), Sociologija (Sociology 1934), Moralinė pažanga (Moral Progress 1944), Racionalumas ir neracionalumas visuomenėje (Reason and unreason in society 1947), Pažangos idėja (The Idea of Progress 1953), Sociologijos ir socialinės filosofijos esė (Essays in sociology and social philosophy 1957), Nacionalizmas (Nationalism 1961), Apie teisingumą visuomenėje (On justice in society 1965).