Sarbiẽvijus Motiejus Kazimieras (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski) 1595 02 24Sarbiewo (prie Płońsko, Lenkija) 1640 04 02Varšuva, Lietuvos poetas, literatūros teoretikas. Jėzuitas.
Motiejus Konstantinas Sarbievijus (dailininkas nežinomas, 17 a., Krokuvos nacionalinis muziejus)
1612 įstojo į noviciatą Vilniuje, po jo 20 metų gyveno Lietuvoje. 1617–19 dėstė poetiką Kražių jėzuitų kolegijoje. 1620–22 Vilniaus universitete studijavo teologiją, studijų tęsti buvo išsiųstas į Romą. Grįžęs Vilniaus universitete dėstė filosofiją, teologiją. 1635 pakviestas Vladislovo IV Vazos persikėlė į Varšuvą. Rašė lotynų kalba. Eiliuoti pradėjo Kražiuose. Paskelbė žemaičių vyskupui S. Kiškai, didikams Chodkevičiams, J. S. Sapiegai pagerbti skirtus proginės poezijos leidinius (Gratulatio Stanislao Kiszka, episcopo Samogitiae… 1618, Obsequium gratitudinis… Joanni Carolo Chodkiewicz… 1619, Hymenodora… Joanni Stanislao Sapieha… et Annae Chokieviciae 1620), kuriuose siekta nustebinti erudicija, antikinės mitologijos vardų bei aliuzijų gausa, pateikta lietuvių vietovardžių (Kražiai – Crosi, Crosos, Kražantė – Crosenta, Medžiokalnis – Medocalna cacumina) ir realijų.
Romoje susipažino su antikos kultūra ir italų literatūra, teatru, muzika, parengė poezijos rinkinį Trys lyrinių eilėraščių knygos (Lyricorum libri tres 1625). Rinkinyje imituojami Horacijaus kūriniai, bet M. K. Sarbievijus jais ne aklai sekė, o kūrė naujas variacijas, kartais suteikdamas priešingą prasmę. Horacijaus poezijos motyvus dažnai siejo su Biblijos siužetais, su krikščioniškojo tikėjimo nuostatomis, žemiškąją meilę pavertė dieviškosios meilės troškimu. Alegoriškai traktavęs erotinius Giesmių giesmės motyvus M. K. Sarbievijus kūrė religinę metafizinę lyriką, kurioje mylimojo ir mylimosios poetiniais įvaizdžiais nusakė Kristaus ir Bažnyčios mistinį ryšį. Poetas aukštino asmenybę, kuri geba atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Dvasios ramybė jam – vienintelė būsena, leidžianti priartėti prie Dievo, juo tikėti, jį mylėti. Taip susietos antikinio stoicizmo ir krikščionybės nuostatos, papildant jas Jėzaus draugijos kūrėjo Ignaco Lojolos programiniais teiginiais. Už formalių horacijinės eilėraščio struktūros ir semantikos elementų atsivėrė krikščioniškų simbolių, epitetų, Senojo ir Naujojo Testamento siužetų įvairovė. Itin dažnas Švč. Mergelės Marijos, kaip šviesos karalienės, motyvas. Gausu viduramžių bažnytinių himnų parafrazių, Bažnyčios Tėvų (šv. Augustino, Origeno) raštų interpretacijų. M. K. Sarbievijaus poezijoje daug lietuviškų motyvų. Kalbama apie Palemono mitą, Vytauto valstybę nuo jūros iki jūros, minima Gedimino pilis, Lukiškių kalnas, Vilijos upė, nemaža eilėraščių skirta žymiems Lietuvos žmonėms.
Tapęs karaliaus Vladislovo IV Vazos rūmų pamokslininku M. K. Sarbievijus mažiau kūrė poezijos, nes daug laiko atimdavo pamokslų sakymas ir būtinybė lydėti karalių išvykose bei medžioklėse. Šių išvykų motyvais parašė nuotaikingą kūrinėlį Miškų žaidimai (Silviludia, išleista 1757, lietuvių kalba 1958, pavadinimu Silviludijos 2022) karaliaus rūmų teatro scenai. Jame gausu Lietuvos realijų (minimi Birštonas, Merkinė, Šalčininkai ir kita), jos gamtos vaizdų.
Poveikį baroko literatūros teorijos ir estetikos raidai darė M. K. Sarbievijaus Poetika. Ji 5 dalių, kuriose aptarti poezijos pagrindiniai žanrai: epigrama, elegija, lyrika, epas. 17 a. populiariausia buvo pirmoji dalis Apie aštrų ir šmaikštų stilių (De acuto et arguto), kurioje pateikta barokinio stiliaus samprata, išreikštas siekis jungti įvairių stilių, žanrų, kalbų rūšis, derinti skirtingas meno šakas, įvairias tikybines nuostatas, estetinius principus.
M. K. Sarbievijaus rinktinė Lyricorum libri IV (1632, Antverpenas; Peterio Paulo Rubenso iliustracija)
M. K. Sarbievijui gyvam esant išėjo 5 pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga: I leidimas 1625 Kölne, II – 1628 Vilniuje, III – 1630 Antverpene, IV – 1632 Antverpene (su P. P. Rubenso pieštu tituliniu lapu), V – 1643 Antverpene. Po M. K. Sarbievijaus mirties (iki 18 a. pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kartų. Lietuvių kalba dar išleista poezijos rinktinės Lemties žaidimai (1995), Poetica (2 t. 2009), odžių rinktinė Akmens pašventinimas (2009), Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą (2017).
1
L: Motiejus Kazimieras Sarbievijus Lietuvos, Lenkijos, Europos kultūroje Vilnius 1998; Apie Sarbievijaus poetiką / M. Ročka Rinktiniai raštai Vilnius 2002; O. Daukšienė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus religinės poezijos sluoksniai / Kražiai amžių sandūroje Vilnius 2005.
2321