Muchãmedas Ãlijus (Muḥammad ‘Alī) 1769Kavala (dabartinės Makedonijos teritorija) 1849 08 02Aleksandrija, Egipto faktinis valdovas (1805–46). Dinastijos, valdžiusios Egiptą iki 1952, pradininkas. Ibrahim-pašos tėvas. Albanas. Janyčaras.
Jaunystėje prekiavo tabaku. Skaityti išmoko 45 metų. Per Prancūzijos surengtą Egipto ekspediciją (1798–1801) vadovavo Osmanų imperijos (Turkijos) kariuomenės albanų daliniui, kovojančiam su Prancūzijos kariuomene. 1801 prancūzų kariuomenę įveikė britai; Egipte formaliai buvo atkurta Turkijos valdžia, bet jame prasidėjo įvairių grupuočių kivirčai. 1805 įvedė šalyje tvarką ir tapo jo faktišku valdovu (sultonas jį pripažino vietininku, arba paša). Siekdamas neribotos valdžios išžudė mameliukus ir kitus varžovus. Žemė buvo paskelbta valstybės, t. y. Muchamedo Alijaus, nuosavybe; gyventojai tapo jos nuomininkais. Įvedė valstybės monopolį pramonėje ir prekyboje, rūpinosi valstybinių, pirmiausia karinių, įmonių kūrimu, padedant prancūzų patarėjams įkūrė reguliarią kariuomenę ir laivyną (sudarė apie 300 000 karių), intensyviai steigė šalyje pasaulietines mokyklas.
Muchamedo Alijaus reformos sustiprino Egiptą ir tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Šiaurės Afrikos šalių valdytojų. Kartu Muchamedas Alijus vykdė energingą užsienio politiką. 1811–18 Turkijos sultono įsakymu sumušė vahabitus Arabijoje ir užėmė jos dalį, 1820–22 – Sudano rytinę dalį. 1827–28 Egipto kariuomenė padėjo turkams kariauti su graikais, bet 1827 10 20 Navarino mūšyje Egipto ir Turkijos laivyną sumušė jungtinis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos laivynas.
1831–33 ir 1839–40, siekdamas išsivaduoti iš Turkijos vasalinės priklausomybės ir išplėsti savo valdas, Muchamedas Alijus kariavo su Turkija (užėmė Palestiną ir Siriją). Įsikišus Europos valstybėms turėjo kapituliuoti (Egipto krizės). 1841 07 13 Londono sutartimi Muchamedui Alijui buvo paliktas paveldimai valdyti tik Egiptas ir Rytų Sudanas, jis turėjo sumažinti kariuomenę (iki 18 000 karių) ir grąžinti į jo pusę perėjusį Turkijos karo laivyną, pripažinti 1838 Didžiosios Britanijos–Turkijos laisvosios prekybos sutartį (ja naudojosi Europos pirkliai). Muchamedas Alijus liko Turkijos sultono vasalu. 1848 06 atsisakė valdžios (nuo 1847 Egiptą faktiškai valdė jo sūnus Ibrahim‑paša).