mudžahèdai (arab. mudžāhid – kovotojas), musulmonai, kovojantys šventąjį karą. Pavadinimas susijęs su arabišku terminu jihād (džihadas – šventasis karas), kuris atsirado islamo įsigalėjimo laikotarpiu,18 a. paplito Indijoje, 20 a. antroje pusėje – Afganistane ir Irane. Per 1978–1992 Afganistano karą mudžahedais buvo vadinami partizanai, kariaujantys su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene. Po šio karo mudžahedai suskilo į kelias grupes, kurių radikaliausia pasivadino talibais (Taliban). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje mudžahedais dažnai vadinami ir musulmonai, kovojantys net su musulmoniškais režimais, vykdančiais pasaulietinę politiką.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.