Münchhauseno sindromas

Münchhauseno sindromas (Miùnhauzeno sindròmas), psichikos sutrikimas. Pavadintas K. F. H. von Münchhauseno vardu. Ligonis apsimeta ar imituoja ligos požymius, net save žaloja (kartais išgalvoja itin rizikingų, sveikatai ir gyvybei grėsmingų būdų), kad būtų gydomas. Tokie ligoniai kraujavimui sukelti įsipjauna ar pratrina odą, gleivinę, viduriavimui, karščiavimui sukelti vartoja nuodingas, pirogenines medžiagas. Dažnai skundai ir požymiai būna labai įtikinami, ligoniams atliekami pakartotiniai tyrimai, jie būna ne kartą operuojami skirtingose ligoninėse, bet simptomų priežastis nepaaiškėja. Dažniau pasitaiko vyrams negu moterims. Sindromo priežastis nežinoma; asmuo nori jaustis ir elgtis kaip ligonis, siekia sulaukti dėmesio ir užuojautos. Viena sindromo atmainų – vadinamasis įgaliotojo Münchhauseno sindromas, kuriam būdingas sąmoningas kito asmens (dažniausiai vaiko, rečiau – neįgalaus ar seno žmogaus) žalojimas norint sukelti ligą ar simptomus, kuriuos reikėtų tirti ir gydyti; retas, pasitaiko dažniausiai moterims. Gydoma psichotropiniais vaistais, psichoterapija.