Tuhan-Baranovskyj Mychailo (Mychaila Tuhanas-Baranòvskis), rusų kalba Michail Tugan-Baranovskij 1865 01 20Solianikovka (Charkovo sritis) 1919 01 21prie Odesos, ukrainiečių ekonomistas, istorikas, politikas. Lietuvos totorių kilmės. Dr. (1898). Ukrainos mokslų akademijos narys (1918).
1888 baigė Charkovo, 1894 – Maskvos universitetą. 1893–97 Rusijos finansų ministerijos tarnautojas. 1895–99 ir 1906–13 dėstė Sankt Peterburgo universitete, 1907–17 Sankt Peterburgo politechnikos institute; profesorius (1914). Per Rusijos 1905–1907 revoliuciją įstojo į kadetų partiją. Dalyvavo ukrainiečių tautiniame judėjime, vienas Ukrainos valstybės kūrėjų. 1917–18 Ukrainos Liaudies Respublikos finansų ministras. 1918 su kitais organizavo Ukrainos mokslų akademiją.
Mychailo Tuhan-Baranovskyj
Mokslinė veikla ir idėjos
Atstovavo legaliajam marksizmui. Sukūrė originalią ekonominių krizių koncepciją, jų svarbiausia priežastimi laikė gamybos šakų disproporciją (M. Tuhan-Baranovskio krizių teorijos veikalais, daugiausia knyga Pramonės krizės šiuolaikinėje Anglijoje… / Promyšlennye krizisy v sovremennoj Anglii… 1894, vėliau rėmėsi W. Sombartas, K. G. Casselis, J. M. Keynesas ir kiti). Parašė Rusijos pramonės istoriją Rusijos fabrikas praeityje ir dabartyje (Russkaja fabrika v prošlom i nastojaščem 1 tomas 1898). Modifikavo ir papildė K. Marxo vertės teoriją, polemizavo su kitomis marksistinėmis koncepcijomis (Teoriniai marksizmo pagrindai / Teoretičeskie osnovy marksizma 1905).
20 a. pradžioje nutolo nuo marksizmo, labiau domėjosi moralinių ir psichologinių veiksnių įtaka socialiniams santykiams, propagavo kooperaciją (Socialiniai kooperacijos pagrindai / Social′nye osnovy kooperacii 1916).
Mychailo Tuhan-Baranovskyj