natūrà (lot. natura – gamta), gamta arba gyvenamoji aplinka, kurioje dailininkas randa vaizdavimo objektų, pagal kuriuos kuria (piešia, tapo, lipdo). Iš natūros dažniausiai kuriami etiudai, eskizai, didesnio kūrinio fragmentai. Natūros studijavimas, atranka, interpretacija kito įvairiais dailės istorijos laikotarpiais, nelygu dailininko pasaulėžiūra, kūrybinė maniera, vyraujantis dailės stilius, filosofinės idėjos. Į natūrą buvo labai gilinamasi antikos, Renesanso, impresionizmo laikotarpiais, t. p. realizmo, natūralizmo dailėje. Senovės Egipto, viduramžių, 18–19 a. Vakarų Europos dailei, modernizmo, postmodernizmo epochos stiliams būdinga prieštaringas požiūris į natūrą, jos labai įvairi traktuotė.
2648
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.