naujasis figūratyvumas

naujàsis figūratyvùmas, dailės kryptis, susiklosčiusi 20 a. 6–7 dešimtmetyje kaip abstrakčiojo ekspresionizmo atsvara. Būdinga suabstraktintos daiktinės tikrovės vaizdavimas, naudota siurrealizmo, poparto elementai, aliuzijos į klasikinės tapybos tradicijas, ryšku emocionalumas, deformacija, nervinga tapysena, kontrastingų arba tamsių spalvų koloritas. Paveikti egzistencializmo filosofijos naujojo figūratyvumo atstovai formavo antiestetišką, dramatišką žmogaus paveikslą. Kiekvienas tapytojas puoselėjo individualią manierą, todėl įvairių šalių dailėtyros literatūroje naujojo figūratyvumo terminas skirtingai interpretuojamas. Kartais naujasis figūratyvumas vadinamas naujuoju realizmu, neoekspresionizmu, neomagizmu, neosiurrealizmu. Žymesni naujojo figūratyvumo dailininkai: F. Baconas, L. Freudas, G. Sutherlandas (visi Didžioji Britanija).

naujasis realizmas; neoekspresionizmas; neomagizmas; neosiurrealizmas