naujieji tredjunionai

naujeji tredjuniònai (New Model Trade Unions), 19 a. 6–7 dešimtmečių Didžiosios Britanijos profesinės sąjungos. Pirmieji naujųjų tredjunionų terminą pavartojo Didžiosios Britanijos ekonomistai S. J. Webbas ir M. B. Webb knygoje Tredjunionizmo istorija (History of Trade Unionism 1894). Kitaip nei 19 a. 4–5 dešimtmečių daugiašakės suvienytosios profesinės sąjungos, naujieji tredjunionai jungė įvairių ūkio šakų aukštos kvalifikacijos santykinai daug uždirbančius specialistus ir galėjo reikalauti didelio nario mokesčio. Be to, tokiems darbininkams sustreikavus darbdaviams buvo sunkiau rasti jiems pamainą. Kaip ir ankstesnio laikotarpio profesinių sąjungų, naujųjų tredjunionų nariai gaudavo pašalpą bedarbystės ar ligos atveju.

Naujųjų tredjunionų lyderiai buvo konservatyvesni, linkę siekti tikslo derybomis, o ne streikais. Tokia kovos taktika nebuvo sėkminga. Darbdaviai naujųjų tredjunionų nariams skelbdavo lokautą, versdavo raštu įsipareigoti nestoti į jokią profesinę sąjungą. 1868 įkūrus nacionalinio masto Britanijos Tredjunionų kongresą naujųjų tredjunionų įtaka smuko.