Naujinis

Naujnis (latv. Naujene), senovės lietuvių pilis ir gyvenvietė, buvusi Vecpilio kaime (netoli dabartinio Daugpilio).

Minima 12 a. pabaigoje.

K. Būgos manymu, Naujinio ir Rėzeknės apylinkėse 12 a. gyventa lietuvininkų (lietuvių). 1239 sunaikintos pilies vietoje Livonijos ordinas 1275 pastatė mūrinę pilį (senąją Daugpilio); ji 1277 tapo komtūrijos centru. 1278 pilį puolė Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis. Apie 1281 lietuviai, žiemgalių, veikiausiai vadovaujamų kunigaikščio Nameisio, remiami, užėmė ordino valdomą Jersiką (buvusios kunigaikštystės centrą) ir iškeitė ją į Naujinį; Lietuvai priklausė iki 1313, kai ją vėl užėmė Livonijos riteriai. 1315 pilį puolė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis, 1403 – Vytautas. 1577 pilis ir gyvenvietė sugriauta.

Iki 19 a. vidurio Naujinio apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių gyventojų.

Nuo 1983 Naujinio piliakalnį tiria Latvijos archeologai.

2392