Nauru gamtinis žemėlapis
Naùru gamtà
Krantai
Nauru salą (ovalo formos atolą; ilgis 6 km, plotis 4 km) supa koralų rifai (tarp rifų padaryti kanalai leidžia įplaukti nedideliems laivams), nutolę nuo kranto 150–300 metrų. Pakrantėse yra lagūnų, rytinėje pakrantėje Anibare įlanka. Kranto linijos ilgis 30 kilometrų.
Reljefas
Paviršius – uolėtas plokščiakalnis (vietinių vadinamas Topside); vidutinis aukštis apie 30 m, didžiausias – 61 m (kitais duomenimis, 71 m, Command Ridgeʼas, Nauru pietvakariuose). Pakrantėje – siaura (plotis 100–300 m) pakrantės žemuma, smėlėti paplūdimiai, vietomis yra skardžių. Sala vulkaninės ir koralinės kilmės. Jos pagrindą sudaro bazaltas – užgesusio ugnikalnio kraterio liekanos, kurį dengia koralinės uolienos; jose yra urvų (Moqua, salos pietinėje dalyje). Vidurinėje Nauru dalyje fosfatų telkiniai.
Klimatas
Klimatas ekvatorinis jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra 28 °C. Per metus iškrinta 2100 mm kritulių (daugiausia lapkritį–vasarį), pasitaiko sausringų metų. Kovą–spalį vyrauja šiaurės rytų krypties vėjai. Būna taifūnų.
Vidaus vandenys
Saloje nėra upių. Pietvakarinėje dalyje yra Buados lagūninis ežeras (minta krituliais, vandens paviršius yra 5 m aukščiau nei vandenynas) ir požeminis ežeras Moqua Well. 2 nedideli gruntinio vandens baseinai. Geriamasis vanduo įvežamas.
Augalija ir gyvūnija
Augalija skurdi (apie 60 rūšių). Siaurame pakrantės ruože auga kokosinės palmės, pandanai, fikusai, lauramedžiai.
Gyvena driežai, žuvėdros, fregatos, balandžiai, endeminės naurinės nendrinukės Acrocephalus rehsei. Visi žinduoliai į salą atvežti.