nazalizãcija (lot. nasalis – nosinis), nosinio tembro (pažeminto ir suduslinto) suteikimas garsui. Tariant nazalizuotus balsius minkštasis gomurys būna nuleistas, oras eina ir pro burnos, ir pro nosies rezonatorius, todėl gaunamas nosinis garsas. Dažniausiai nazalizacija atsiranda dėl gretimo nosinio priebalsio poveikio, ypač jam nykstant, pvz., prancūzų cent (tariama [są]) ‘šimtas’ < lotynų centum; senoji lietuvių drąsą ([ą] – ilgasis nosinis balsis) < *dransan, kąsnis < kandsnis. Šiems balsiams žymėti pasiskolintos ar išrastos raidės ą, ę, į, ų išliko iki šiol, nors nosiniai balsiai seniai išnykę. Paprastai nazalizuojami balsiai greta ir tarp nosinių priebalsių m, n: namas tariama [nąmąs], mama [mąmą], palinko [palįnko]. Tarmėse nazalizaciją patyrę balsiai būna gerokai pakitę (plg. rytų aukštaičių kūsnis ‘kąsnis’ arba kosėn’s’, šiaurės žemaičių kosnis, kousnis arba konsnis). Dar nosiniai balsiai.
905