negrįžtamàsis vỹksmas, savaiminis vienakryptis mikroskopinis arba makroskopinis fizikinis vyksmas. Negrįžtamuoju vyksmu pereitomis būsenomis grąžinant sistemą į pradinę būseną visada pakinta ir aplinkos būsena. Skiriasi nuo grįžtamojo vyksmo, galinčio savaime vykti tomis pačiomis tarpinėmis būsenomis priešingomis kryptimis. Į grįžtamuosius ir negrįžtamuosius vyksmus skirstomi tik savaiminiai vyksmai. Negrįžtamasis vyksmas yra trinties jėgų veikiamos dalelės judėjimas, klampusis skysčio ir dujų tekėjimas, visi savaiminiai pernašos reiškiniai, pvz., adiabatiškai izoliuotoje sistemoje, sudarytoje iš dviejų skirtingos temperatūros dalių, šilumos kiekis savaime pereina iš aukštesnės temperatūros dalies į žemesnės temperatūros dalį ir niekad atvirkščiai; tam tikras sandas difunduoja tik to sando koncentracijos mažėjimo kryptimi; laisvas adiabatinis dujų plėtimasis t. p. yra negrįžtamasis vyksmas, nes dujas grąžinant į pradinę būseną aplinkoje lieka pokyčių. Klasikinė termodinamika negrįžtamąjį vyksmą apibūdina nelygybių pobūdžio sąryšiais, pvz., negrįžtamąjį vyksmą naudojančios šiluminės mašinos naudingumo koeficientas mažesnis negu tuos pačius kaitintuvą ir aušintuvą turinčios, bet grįžtamuosius vyksmus naudojančios šiluminės mašinos; adiabatiškai izoliuotos sistemos entropija negrįžtamojo vyksmo metu didėja tol, kol sistema pasiekia pusiausvirąją būseną. Savaiminio makroskopinio vyksmo negrįžtamumas vadinamas makroskopiniu negrįžtamumu. Jį lemia daugelio dalelių sistemos savybė pereiti iš mažiau tikėtinos būsenos į tikėtinesnę būseną. Ši savybė nėra absoliuti: galimas savaiminis fliuktuacinio pobūdžio perėjimas iš labiau tikėtinos į mažiau tikėtiną būseną. Didelės fliuktuacijos, grąžinančios sistemą beveik į pradinę būseną, tikimybė labai maža, todėl makroskopiniam vyksmui fliuktuacijos nereikšmingos. Savaiminiams mikroskopiniams vyksmams būdingas grįžtamumas (laiko apgrąža), ši savybė per makroskopinį vyksmą reiškiasi fliuktuacija. Kiekvienas negrįžtamasis vyksmas yra nepusiausvirasis vyksmas ir kiekybiškai tiriamas nepusiausvirųjų vyksmų termodinamikos arba nepusiausvirųjų vyksmų statistinės fizikos metodais.
2469