Nemunaičio atodanga
Nemunáičio atódanga, erozinis skardis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemunaičio seniūnijoje, Nemunaičio kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje. Yra Nemunaičio miške, Nemuno dešiniojo kranto šlaite, upės kilpoje. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000).
Atodangą sudaro gėlavandenės klinties (klintinio tufo) sluoksnių ir lęšių santalka, slūgsanti antrojoje viršsalpinėje terasoje, apie 10–13 m aukščiau vandens lygio. Aukštis nuo 1,2 iki 10,1 m, ilgis – 300 metrų. Plotas 0,42 hektaro. Atodangos sienelės stačios, matomos fragmentiškai (dalis apaugusi krūmais, žolėmis). Vietomis yra įsiterpusių aukščiau augančių medžių šaknų, papėdėje – nubyrėjusių įvairaus dydžio luitų. Klintis sluoksniuota (gelsvos, balkšvos, pilkšvos spalvos juostos), vietomis geležinga (ruda), puri (tankis 710–1010 kg/m3), korėta, su įvairių organizmų kiautelių liekanomis. Susiformavo holocene iš gėlo vandens šaltinių kalcio karbonatinių (CaCO3) nuosėdų; manoma, šioje vietoje kadaise buvo ežero pakrantė. Klinties ištekliai apylinkių 21 630 m2 plote – 87,22 tūkst. m3.
Nemunaičio atodanga (nuotraukos autorius Giedrius Bernatavičius)
Nemunaičio atodanga saugoma nuo 1987. Pirmasis atodangos gėlavandenę klintį 1909 tyrinėjo ir aprašė chemikas Pranas Juodelė. 1950 apylinkes – kaip karbonatinių uolienų telkinį – detaliai išžvalgė geologinė ekspedicija. Vėliau atodangą aprašė A. Linčius (1990).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.