neoklasiknė siñtezė, 20 a.–21 a. pradžios ekonominės minties kryptis, sujungusi keinsistinę makroekonominę analizę su neoklasikine mikroekonomine teorija.
Žymiausi atstovai
Žymiausi atstovai: L. R. Kleinas, W. Leontiefas, F. Modigliani, P. A. Samuelsonas, R. M. Solow, J. Tobinas (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. R. Hicksas, J. E. Meade’as (Didžioji Britanija).
Atsiradimas ir raida
Neoklasikinės sintezės pagrindu tapo J. R. Hickso IS-LM modelis, o pačią teoriją 1947 suformulavo P. A. Samuelsonas knygoje Ekonominės analizės pagrindai (Foundations of Economic Analysis). 20 a. 6–8 dešimtmečiais (šis laikotarpis vadinamas makroekonomikos aukso amžiumi) neoklasikinė sintezė vyravo ekonomikos moksle.
Pagrindinės mintys
Neoklasikinės sintezės požiūriu keinsizmas yra bendrosios klasikinės ekonomikos teorijos atskiras atvejis trumpuoju laikotarpiu (kai bent vieno gamybos veiksnio sąnaudos išlieka nepakitusios) ir jai neprieštarauja. Trumpuoju laikotarpiu darbo užmokestis yra nelankstus, ekonominė sistema veikia nevisiško užimtumo sąlygomis, dėl to norint pasiekti ekonominę pusiausvyrą reikia vykdyti aktyvią anticiklinę valstybės ekonominę politiką pagal keinsistų rekomendacijas. Ilguoju laikotarpiu (kai pakinta visų gamybos veiksnių kiekiai, bet gamybos pagrindinė technologija ir gamybos metodai nekeičiami) ekonomikoje pasiekiamas visiškas užimtumas ir veikia klasikinis rinkos savireguliacijos mechanizmas.
Taikomi matematiniai metodai
Ekonomikos analizei neoklasikinės sintezės šalininkai plačiai taikė matematinius metodus. L. R. Kleinas sukūrė pirmąjį Jungtinių Amerikos Valstijų makroekonometrinį modelį. F. Modigliani analizavo vartojimo teoriją (gyvenimo ciklo hipotezė), akcentavo lūkesčių svarbą ekonominėje elgsenoje. R. M. Solow tyrinėjo ekonominio augimo problemas ir sukūrė Solow ekonomikos augimo modelį. J. Tobinas išplėtojo pinigų paklausos teoriją, akcijų rinkos vertės ir investicijų priklausomybe pagrįstą investicijų teoriją, turto įvairių formų pasirinkimo remiantis likvidumu, grąža ir rizika teoriją. S. S. Kuznetsas ir kiti papildė neoklasikinę sintezę vartojimo funkcijos problemų ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu sprendimais. Grupė mokslininkų, vadovaujamų F. Modigliani, išplėtojo pradinę IS‑LM modelio versiją įtraukdami į ją Phillipso kreivę, paaiškinančią darbo užmokesčio ir kainų svyravimus laiko atžvilgiu.
2303