Neprisijungusiosios šalys

Neprisijùngusiosios šãlys, valstybės, kurių užsienio politikos pagrindas – neprisijungimo principas. Neprisijungusiosios šalys (1 lentelė) ir valstybės, turinčios Neprisijungusiųjų šalių stebėtojų statusą (2 lentelė), siekia tarptautinės įtampos mažinimo, vykdo neprisijungimo prie karinių blokų politiką, bendradarbiauja sprendžiant svarbius tarptautinius klausimus (Neprisijungusiųjų šalių konferencijos).

Neprisijungusiųjų šalių judėjimo atsiradimą paskatino 1955 Bandungo konferencija ir 1956 vykusios trišalės J. Tito, G. A. Nassero, Dž. Nehru konsultacijos. Oficialiai Neprisijungusiųjų šalių judėjimas buvo įkurtas 1961 Belgrado konferencijoje (dalyvavo 25 valstybės). Šaltojo karo metais judėjimas vykdė neutraliteto politiką. 1990–91, žlugus Jugoslavijai ir SSRS, prisijungė ir nemažai naujų valstybių.

2026 priklausė 121 valstybė, iš jų 1 Europos (Baltarusija), 37 Azijos (tarp jų Palestinos autonomija, Azerbaidžanas, Turkmėnija ir Uzbekija), 54 Afrikos (Pietų Sudanas prisijungė 2024), 26 Lotynų Amerikos, 3 Okeanijos. 2026 Neprisijungusiųjų šalių stebėtojų statusą turėjo 18 valstybių ir 13 organizacijų (Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Arabų lyga ir kitos). Neprisijungusiosios šalys kartais tapatinamos su Trečiojo pasaulio šalimis.

1

2