neurologinė raida

neurològinė raidà, neuroraidà, plačiąja prasme – žmogaus centrinės bei periferinės nervų sistemos struktūrų ir funkcijų formavimasis bei kaita individualios raidos eigoje – nuo apvaisinimo iki mirties, siaurąja prasme – specifinis individualus smegenų formavimosi procesas, lemiantis žmogaus kasdienio elgesio ypatumus ir skirtybes. Plačiąja prasme terminas vartojamas retai ir yra laikomas tokių sąvokų kaip smegenų ontogenezė, neurogenezė, smegenų raida ar nervų sistemos embriogenezė sinonimu. Siauresne prasme terminas nusistovėjo tiriant, diagnozuojant ir gydant įvairius raidos sutrikimus psichiatrijos, neuropsichologijos, neurologijos, pediatrijos, psichologijos, specialiosios pedagogikos ir socialinės paramos srityse. Šiuo atveju neurologinės raidos terminu akcentuojamas ne tiek paties nervinio audinio formavimasis, kiek asmens pažintinis, socialinis, emocinis ir elgesio funkcionavimas. Tai apima ir netipiškos neurologinės raidos atvejus, autizmo spektro sutrikimus, mokymosi negalią (disleksija, disgrafija, diskalkulija), veiklos ir dėmesio sutrikimą ir kita. Šia prasme vartojamos ir kitos sąvokos: neurotipiškumas (daugumai žmonių būdinga panaši raida be ryškių nuokrypių), neurodivergencija (netipiška neurologinė raida, pvz., autizmo spektrą turinčio vaiko raida).

Ankstyvoji neurologinė raida vyksta tuoj po apvaisinimo, kai zigota ima sparčiai dalytis (vyksta proliferacija). Susiformavus trisluoksnei struktūrai iš ektoderminių ląstelių (išorinio gemalinio lapelio) pradeda formuotis pirminės nervinės ląstelės, sudarančios nervinį vamzdį – būsimas galvos ir nugaros smegenis. Toliau vyksta diferenciacija – pirminių ląstelių specializacija į skirtingas neuronų rūšis; migracija – neuronų pasiskirstymas į skirtingas smegenų dalis, jutimo organus ar kitus kūno audinius; brendimas – nervinių ataugų (ypač aksonų) augimas inervuojamų struktūrų link; integracija – nervinių kontaktų (sinapsių) ir neuroninių tinklų formavimasis. Mažesni tinklai jungiasi į stambesnes sistemas, kurios užtikrina darnią smegenų veiklą (regą, kalbą, judesių koordinaciją) ir suformuoja savitą asmens funkcionavimo tipą (neurologinės raidos profilį).

Sąveikaujant genetinei programai ir aplinkos veiksniams, formuojasi psichines funkcijas realizuojantys neuroniniai tinklai. Nėštumo antrojo trimestro pabaigoje neuronų skaičius smegenyse susiformuoja galutinai (nuo 80 iki 125 milijardų), vėliau šis skaičius gali tik mažėti. Po gimimo tolesnę smegenų raidą lemia neuroplastiškumas: naujų sinapsių formavimasis ir nereikalingų šalinimas augant, bręstant bei mokantis. Kadangi neurologinę raidą lemia daug veiksnių (genetiniai, fizinės aplinkos, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, bei socialiniai – emocinė aplinka, mokymasis), ji gali daugiau ar mažiau nukrypti nuo neurotipinės eigos. Netipiška neurologinė raida vadinama neurodivergentiška.

Esant dideliam specialiosios pagalbos poreikiui, neurologinė raida priskiriama sutrikimų kategorijai. Prie siauresne prasme suprantamo neurologinės raidos termino įtvirtinimo labiausiai prisidėjo Tarptautinė ligų klasifikacija ir Psichikos sutrikimų klasifikacija. Šiose sistemose neurologinės raidos sąvoka dažnai vartojama kartu su žodžiais sutrikimas, pažeidimas ar liga. Neurologinės raidos įvairialypiškumas reikalauja tikslios diagnostikos, kad būtų galima parinkti tinkamą medicininę, psichologinę, ugdymo ar socialinę pagalbą. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui reikalinga pagalba skiriasi nuo tos, kurios reikia vaikui, turinčiam disleksiją ar sergančiam vaikų cerebriniu paralyžiumi.

-smegenų ontogenezė; -neurogenezė; -nervų sistemos embriogenezė

1868