neuropatologija

neuropatològija (neur… + patologija), neurologijos ir patologinės anatomijos bei histologijos šaka, tirianti nervinio audinio pakitimus sergant nervų sistemos ligomis (smegenų infarktu, išsėtine skleroze, navikais, Alzheimerio liga, cerebriniu paralyžiumi, šonine amiotrofine skleroze ir kitomis). Neuropatologija t. p. susijusi su teismo medicina, jos metodai naudojami tiriant nusikaltimo metu padarytus centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimus. Pagrindiniai tyrimo metodai – audinių biopsija ir mikroskopija, histocheminiai tyrimai, t. p. autopsija, ląstelių auginimas, kamieninių ląstelių naudojimas nervų sistemos ligoms gydyti. Tiriamoji medžiaga – dažniausiai galvos ir nugaros smegenys, rečiau – odos, ruožuotųjų raumenų audiniai.