nganasãnai (savivardis nia’a), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte, Taimyro (Dolganų-Nencų) autonominėje apygardoje. 21 a. pradžioje buvo apie 1300 nganasanų. Kaba nganasanų kalba (uraliečių kalbos), rusų kalba. Raštas sukurtas 20 a. 9 dešimtmetyje kirilikos pagrindu. Tikintieji animistai (šamanizmas, gamtos motinų kultas), išlikusi sakralinė nganasanų šamanų vartojama kalba. Svarbiausi verslai – medžioklė, žvejyba. Nuo 19 a. paplito klajoklinė elnininkystė. Giminystė bilateralinė. Tradicinis būstas – kūginis, palapinės tipo (čiumas). Moterų tradiciniai drabužiai – elnenų kailiniai, dėvima pastorinta kepurė, vyrų – elnenų kailiniai su gobtuvu. Tradicinis maistas – elniena, žuvys.
Nganasanai susidarė pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų samodiečiams asimiliavus vietinius elnių medžiotojus. Vėliau nganasanai asimiliavo kai kurias evenkų ir dolganų grupes.
2840
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.