Nikolaj Rumiancev

Rumiancev Nikolaj (Nikolajus Rumiáncevas) 1754 04 14Sankt Peterburgas 1826 01 15Sankt Peterburgas, Rusijos valstybės veikėjas, kolekcininkas, leidėjas, kultūros mecenatas. Grafas. P. Rumiancevo‑Zadunaiskio sūnus. Nuo 1801 Valstybės tarybos narys (1810–12 pirmininkas), senatorius. 1802–11 komercijos, 1808–14 užsienio reikalų ministras. Nuo 1809 valstybės kancleris. Gerų santykių su Prancūzija šalininkas, Napoleono I kariuomenei 1812 įsiveržus į Rusiją N. Rumiancevą ištiko insultas. Prancūzams užėmus Maskvą įtikinėjo imperatorių Aleksandrą I nušalinti M. Kutuzovą ir bet kokia kaina siekti taikos. Vėliau pateko į Aleksandro I nemalonę, 1814 (prieš pat Vienos kongreso pradžią) atsistatydino. Išleido daugiau kaip 40 knygų, tarp jų – Valstybinių raštų ir sutarčių rinkinys (Sobranie gosudarstvennych gramot i dogovorov 4 d. 1813–28). Daugiausia iš jo valstybei dovanotų bibliotekos, rankraščių, žemėlapių, etnografjos ir numizmatikos rinkinių 1861 buvo įsteigtas Rumiancevo muziejus, kuris veikė iki 1927; to muziejaus knygos rinkiniai sudarė 1925 įkurtos Lenino bibliotekos (nuo 1992 Rusijos valstybinė biblioteka) pagrindą.