Nisa
Nisa
Nisà, buvęs miestas Turkmėnijoje, 18 km nuo Ašchabado. Kultūros paveldo paminklas (2007).
3 a. prieš Kristų įkūrė partų gentys (Partų karalystė), iki 3 a. po Kristaus buvo Aršakidų tvirtovė. 3 a. valdant Sasanidams miesto reikšmė sumenko. 5 a. atsikūrė kaip svarbus Šilko kelio prekybos centras. 7 a. miestą užėmė arabai. Nuo 11 a. priklausė seldžiukų valstybei. 11–12 a. buvo svarbus Chorasano administracinis centras. Sudarė dvi dalys: amatininkų ir pirklių miestas (naujoji Nisa) ir valdovų tvirtovė (senoji Nisa, 2 a. pavadinta Mitradkirtu). Pirmaisiais dešimtmečiais po Kristaus tvirtovę visiškai sugriovė žemės drebėjimas. 13 a. Nisą užėmė ir nuniokojo mongolai. Sunyko 16 a.
Nisa
Architektūra
Senoji Nisa užima 14 ha plotą, sienos 8–9 m pločio, su 43 gynybiniais bokštais sudaro penkiakampę tvirtovę. Yra 2 statinių grupės: šiaurės (vyno saugykla, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai) ir pietų (šventyklos, Sosto, Apvalioji, Stačiakampė salės, bokštas, kiti dvaro pastatai). 17 m skersmens Apvaliąją salę juosia kvadratą sudarantys koridoriai. Bokštas yra 20 × 20 m dydžio, 8 m aukščio. Į šiaurę nuo Stačiakampės salės buvo didelis kiemas su, manoma, ūkinės paskirties pastatais. Šiaurinėje dalyje esantį Stačiakampį namą (60 × 60 m) sudaro 12 daugiakampių kambarių aplink didelį kiemą. Statiniams naudotos degtos plytos, puošiniams – terakota. Rasta marmurinių statulų, dramblio kaulo ritonų su išraižytais reljefais, daugiau kaip 2000 dokumentų. Amatininkų ir pirklių miestas užėmė 18 ha plotą.
Tyrinėjimai
Nisa tiriama nuo 20 a. 4 dešimtmečio, išsamiau 1946–60 tyrė Michailas Massonas. Nuo 1990 Turino universitetas (vadovas A. Invernizzi) tyrė Apvaliąją salę ir jos prieigas, Stačiakampį ir Raudonąjį pastatus. Šių tyrimų metu patikslinti pastatų planai, rasta ginklų, pastatų puošybos fragmentų, Mitridato I laikų bronzinė galva.
2271
-Mitradkirtas