nitrifikacija

nitrifikãcija (nitro… + lot. facio – darau), amonio druskų virtimas nitratais dirvožemyje ir vandenyje. Sukelia Nitrosomonas ir Nitrobacter genčių bakterijos. Pirmosios dirvožemyje oksiduoja amoniaką į nitrito rūgštį, antrosios – nitrito rūgštį į azoto rūgštį. Ši dirvožemyje jungiasi su bazėmis ir susidaro nitratai, kurių azotu minta augalai. Būtinos nitrifikacijos sąlygos – pakankamas deguonies kiekis ir dirvožemio pH 5–9. Rūgščių dirvožemių kalkinimas, drenažas, agrotechnika skatina nitrifikaciją. Plečiantis pramonei, daugėjant vidaus degimo variklių į atmosferą patenka vis daugiau azoto deginių, kurie su krituliais patenka į dirvožemį ir vandens telkinius, veikiami nitrifikacijos bakterijų, virsta nitratais. Be to, naudojant daug azoto trąšų, vis daugiau nitratų patenka į vandens telkinius, pasiekia gruntinius ir giluminius vandenis, juos užteršia. Pradėti naudoti inhibitoriai, kurie stabdo nitrifikaciją. Nitratų į podirvį išplaunama mažiau, kai azoto trąšomis laukai tręšiami augalų vegetacijos metu.

877