nitrojunginiai

nitrojunginia, organiniai junginiai, kurių molekulėje nitrogrupė (–NO₂) tiesiogiai susijungusi su anglies atomu. Pagal angliavandenilio radikalą skiriami alifatiniai, aromatiniai ir heterocikliniai nitrojunginiai. Organinio junginio molekulėje gali būti 1 ir daugiau nitrogrupių. Alifatiniai nitrojunginiai dar skirstomi pagal tai, prie kurio anglies atomo yra prisijungusi nitrogrupė, jie būna pirminiai, antriniai ir tretiniai. Nitrojunginiai – kietos kristalinės medžiagos arba aukštos virimo temperatūros skysčiai. Gryni yra bespalviai, su priemaišomis – gelsvi. Didėjant angliavandenilio radikalui mažėja nitrojunginių tankis. Tirpsta organiniuose tirpikliuose, blogai – vandenyje, gerai tirpina daugelį organinių medžiagų. Redukuojami virsta aminais, pvz., CH₃NO₂ + 3H₂ → CH₃NH₂ + 2H₂O. Bazinėje terpėje vyksta kondensacijos reakcija su karboniliniais junginiais – susidaro nitroalkoholiai arba jų hidratacijos produktai nitroalkenai: CH₃CHO + CH₃CH₂NO₂ → CH₃CH(OH)CH(CH₃)NO₂ + CH₃CH=C(CH₃)NO₂ + H₂O. Reaguoja su hidroksidais, karboniliniais junginiais. Gaunami sintezės būdu halogenalkanams reaguojant su sidabro nitratu arba α‑halogenkarboksirūgščių esterius veikiant natrio nitratu, oksiduojant aminus arba oksimus. Pramonėje nitrojunginiai gaunami nitrinant alkanus. Mažõs molekulinės masės alifatiniai nitrojunginiai (C₁–C₃, pvz., nitrometanas), naudojami kaip tirpikliai ir kitiems nitrojunginiams sintetinti. Aromatiniai nitrojunginiai redukuojami virsta aminais arba įvairiais tarpiniais reakcijos produktais (pvz., nitrobenzenu). Jų chemines savybes lemia nitrogrupės įtaka benzeno žiedui: elektrofiliniai pakaitalai įsijungia į žiedo meta‑padėtį –NO₂ grupės atžvilgiu, o nukleofiliniai – į orto‑ ir para‑padėtį. Gaunami nitrinant aromatinius junginius. Naudojami dažikliams, herbicidams, kaučiukui sintetinti, kaip sprogstamosios medžiagos (trotilas).