Nivernais (Nivern), istorinė sritis Prancūzijos vidurio dalyje. Centras – Nevers’as.
Antikos laikais gyventa gališkos edujų genties. Vidurinių amžių pradžioje čia atsikraustė burgundai. 987 Burgundijos kunigaikštis Henrikas I atidavė Nivernais grafystę posūniui Otonui Vilhelmui, šis 992 – sūnėnui Landri. Jam valdant grafystė tapo paveldima. Landri palikuoniams 1192 išmirus, grafystė per santuokas pakeitė daug savininkų, galiausiai atiteko Klevės kunigaikščiams.
Prancūzijos karalius Pranciškus I 1539 suteikė Nivernais kunigaikštystės statusą. 1659 ją nusipirko Prancūzijos kardinolas J. Mazarinas ir atidavė ją sūnėnui P.-J. Mancini (jo palikuoniai valdė Nivernais iki 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos). Nivernais buvo paskutinis didelis feodas, nepriklausantis Prancūzijos karaliams. 1790 pertvarkyta į Nièvre’o departamentą, maža dalis prijungta prie Yonne’o departamento.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.