Nizipo mūšis

Nizpo mšis, Nezbo mšis, 1839 06 24 mūšis tarp Egipto ir Osmanų imperijos (Turkijos) kariuomenių Mezare, į pietvakarius nuo Nezibo (dabar Nizip, Turkija). 1831–33 ir 1839–41 Egipto–Turkijos karinių konfliktų (Egipto krizės) dalis. Kilo dėl Egipto faktinio valdovo Muchamedo Alijaus siekio išsivaduoti iš Turkijos vasalinės priklausomybės.

Prieš mūšį Osmanų imperijos pajėgas (vadas Hafızas Mehmedas Paşa) sudarė 17 pėstininkų ir 9 kavalerijos divizijos (iš viso apie 80 000 karių, 160 artilerijos pabūklų) Mezare. Čia buvo sutelktos ir Egipto pajėgos (vadas Muchamedo Alijaus sūnus Ibrahim‑paša), kurias sudarė 14 pėstininkų ir 8 kavalerijos divizijos (iš viso apie 46 000 karių, 150 artilerijos pabūklų). Turkams pradėjus intensyvų egiptiečių apšaudymą artilerijos ugnimi Ibrahim‑paša savo kariams įsakė veržtis link Osmanų karių linijos. Tuo pačiu metu sėkmingai kontratakavo ir egiptiečių artilerija. Osmanai ėmė trauktis, apie 12 000 jų pateko į Egipto nelaisvę, apie 5000 perėjo į egiptiečių pusę. Egipto pajėgos mūšį laimėjo daugiausia dėl to, kad mūšyje dalyvavusių Osmanų pajėgų didelę dalį (apie 60 proc.) sudarė karui menkai motyvuoti pavergtų kurdų ir turkomanų šauktiniai. Mūšyje Osmanų karių žuvo apie 4000 (dalis nuskendo Eufrate per atsitraukimą), egiptiečių – apie 3000 (su sužeistaisiais).

Nizipo mūšis (1895, dailininkas nežinomas)

Po Nizipo mūšio padidėjo Egipto karinė galia (Osmanų karinis laivynas perėjo į egiptiečių pusę), o Osmanų imperija atsidūrė ant žlugimo ribos.

L: B. Stępniewska‑Holzer Muhammad Ali: Narodziny nowoczesnego państwa egipskiego Wrocław 1978; A. A. Paton A History of the Egyptian Revolution, from the Period of the Mamelukes to the Death of Mohammed Ali Vol. 1–2 London 2011–18.

1088