Norvègijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Norvegija – ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje, kai buvo rasta ir pradėta eksploatuoti naftos ir gamtinių dujų telkinius.
2007 Norvegijos BVP sudarė 389,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 248,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 83 500 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 53 150 JAV dolerių; gyvenimo lygis Norvegijoje – vienas aukščiausių pasaulyje), tiesioginės užsienio investicijos į Norvegijos ūkį sudarė 62,63 mlrd. JAV dolerių, infliacija siekė 0,8 %, užsienio skola – 469,1 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 482,437 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 428,346 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 89 203 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 79 201 JAV dolerį).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 485,513 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 576,575 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 87 925 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 104 460 JAV dolerių). Infliacija 5,52 %, nedarbo lygis 3,58 % (2023).
https://s.vle.lt/diagramos/268.html
Pramonė
Svarbiausios Norvegijos naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Jos gaunamos Šiaurės jūros ir Norvegijos jūros žemyniniame šelfe, Norvegijos sektoriuje; telkinių rasta 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje, gavyba pradėta 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje. 2005 rasti 6 nauji naftos telkiniai Barentso jūros žemyniniame šelfe. Snøhvito gamtinių dujų telkinys yra Norvegijos šiaurėje, Barentso jūroje, apie 140 km į šiaurės vakarus nuo Hammerfesto (ištekliai 193 mlrd. m3); 160 km ilgio vamzdynu dujos tiekiamos į Melkøyos saloje (netoli Hammerfesto) esantį terminalą. Ormen Langės gamtinių dujų telkinys yra ties Norvegijos vidurinės dalies pakrante (slūgso 3000 m gylyje; ištekliai 375 mlrd. m3); gautos dujos vamzdynais transportuojamos į Nyhamnos terminalą (Norvegijos krante). Nuo 2007 Norvegijos naftos ir dujų pramonę daugiausia kontroliuoja valstybinė bendrovė Equinor (būstinė – Stavangeryje).
bendrovės Equinor naftos perdirbimo gamykla Mongstade
Røroso rūdkasių miestas (pasaulio paveldo vertybė)
Akmens anglių iškasama tik Špicbergene. Geležies rūdos kasamos Mo i Ranos (Nordland’o fiulkė) ir Fossdaleno (Šiaurės Trøndelago fiulkė) apylinkėse, vario rūdos – prie Løkkeno (Pietų Trøndelago fiulkė), Sulitjelmoje (Nordland’o fiulkė). Røroso rūdkasių miestas Pietų Trøndelago fiulkėje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980; miesto centre – rąstų pastatai; vario rūda prie miesto buvo kasama 1744–1977). Titano rūdos kasamos Sogndalyje (Rogaland’o fiulkė), nikelio rūdos – Hosangeryje (Rytų Agderio fiulkė), molibdeno rūdos – Knabene (Vakarų Agderio fiulkė; vienas svarbiausių telkinių Europoje), cinko ir švino rūdos – prie Sulitjelmos ir Bjørkåseno (Nordland’o fiulkė), sidabras ir kobalto rūdos – prie Kongsbergo (Buskerudo fiulkė). Yra labradorito (tarp Tønsbergo ir Larviko; Vestfold’io fiulkė), pilkojo granito (Idefjordeno rajone; Østfold’io fiulkė), marmuro (Fauskės, Saltdalio telkiniai; Nordland’o fiulkė), skalūnų. 2001 Norvegijos šiaurėje, Finnmarke, rasta platinos. Norvegijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavyba – 1 lentelėje.
1
2023 pagaminta 155,0 mlrd. kWh elektros energijos: hidroelektrinės pagamino 43,5 % visos elektros energijos, kūrenamos nafta elektrinės – 25 %, kūrenamos dujomis – 16,2 %, kūrenamos biokuru ir atliekomis – 8,0 %, kūrenamos anglimis – 2,7 %, vėjo, saulės ir kitos jėgainės – 4,6 %).
Pirmoji Norvegijos hidroelektrinė buvo pastatyta 1907 (tada buvo didžiausia Europoje). Daug hidroelektrinių yra Norvegijos šiaurėje, Finnmarke: prie Altos upės – Altos hidroelektrinė (150 MW), prie Paatsjoki upės (teka iš Inari ežero Suomijoje į Barentso jūrą; ja eina Norvegijos siena su Rusijos Federacija) – Skogfosso hidroelektrinė, Melkefosso hidroelektrinė, t. p. keletas pagal tarptautines sutartis bendrai su Rusijos Federacija eksploatuojamų hidroelektrinių. Pagal hidroelektrinėse pagaminamą elektros energiją, tenkančią vienam gyventojui, Norvegija užima pirmąją vietą pasaulyje. Beveik trečdalį elektros energijos suvartoja metalurgija (daugiausia aliuminio gamyba), kasyba, chemijos (mineralinių trąšų gamyba), naftos chemijos, popieriaus pramonė.
Alta hidroelektrinės užtvanka
Norvegijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 9,0 % BVP. Vyrauja nedidelės privačios įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 100 darbuotojų; didesnės įmonės sudaro tik apie 5 % visų įmonių. Naftos perdirbimo įmonės yra Mongstade (Hordaland’o fiulkė; per metus perdirbama apie 10 mln. t naftos, gaminama benzinas, dyzelinas, dyzelinė alyva, reaktyviniai degalai, šviesieji naftos produktai), Tjeldbergoddene (Mørės ir Romsdalio fiulkė). Chemijos pramonė (įmonių yra Rjukane, Notoddene, Oddoje, Herøy) gamina kalcio nitratą (kalcio, arba Norvegijos, salietra), kompleksines trąšas, karbamidą, amoniaką, vinilchloridą, polivinilchloridą (Norsk Hydro ASA bendrovės įmonės), vaistus (žymiausios farmacijos bendrovės – Alpharma, Nycomed Pharma AS), kosmetines priemones (Neutrogena), dažus, klijus, ploviklius. Norvegijos spalvotosios metalurgijos svarbiausia produkcija – aliuminis (gaminamas iš importuotų boksitų; įmonės Vigeland’e, Tyssedalyje, Høyangeryje, Oddoje, Mosjøene, Glomfjorde, Listoje, Årdalyje ir Sunndalsøroje).
Ulsteino laivų statykloje (Mørės ir Romsdalio fiulkė)
Norvegija yra viena didžiausių pasaulyje pirminio aliuminio gamintojų ir eksportuotojų. Dar lydoma cinkas, nikelis, sodrinama vario rūda. Juodoji metalurgija gamina ferolydinius (ferosilicį, feromanganą, ferochromą), plieną (įmonės Stavangeryje, Arendalyje, Porsgrunne, Notoddene). Naftos ir gamtinių dujų gavybos platformų gamyba, laivų remontas, specializuotų laivų (automobilių keltų, tanklaivių, prekybos ir žvejybos laivų, greitaeigių katamaranų, povandeninių kabelių tiesimo, seisminių tyrimų laivų) statyba (yra daugiau kaip 50 nedidelių ir vidutinio dydžio laivų statyklų, daugiausia Osle, Mosse, Fredrikstade, Stavangeryje, Bergene). Gaminami modernūs laivų (suktuvai, elektroninės krovinių aptarnavimo sistemos), žvejybos, žuvivaisos, žuvų apdorojimo įrenginiai.
Medienos apdirbimo, plaušienos, popieriaus masės ir popieriaus gamyba (apie 90 % Norvegijos popieriaus masės ir popieriaus produkcijos eksportuojama); Norske Skog bendrovė – viena didžiausių pasaulyje laikraštinio ir žurnalinio popieriaus tiekėjų. Baldų pramonė gamina ergonomiškus baldus biurams, salėms, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaikiškus ir kitus baldus. Statybos pramonė daugiausia naudoja tradicines Norvegijos medžiagas – medieną, akmenis, metalą. Iš Norvegijos pušų medienos gaminama parketas, surenkamieji namai, statybinės klijuotosios konstrukcijos (Oslo Gardermoeno tarptautinio oro uosto pagrindinis pastatas – didžiausias statinys pasaulyje iš medinių klijuotųjų konstrukcijų). Dėl kalnuotos Norvegijos teritorijos daug įrenginių statoma po žeme, tarp jų – hidroelektrinės, naftos saugyklos, vandens gydyklos, kariniai ir sporto įrenginiai. Norvegijoje daug statoma tiltų, tunelių. Sparčiai plėtojama informacijos ir ryšių technologijų pramonė. Jai priklauso daug bendrovių, kurios kuria naujas ryšių technologijas, kompiuterių techninę ir programinę įrangą, palydovines ryšių, vietos nustatymo sistemas, mobiliuosius telefonus, vadybos ir valdymo tinklo, skaitmeninės transliacijos, telemedicinines, nuotolinio mokymosi ir kitas sistemas.
Tromsø tiltas
Elektrotechnikos (Elko AS bendrovė), poligrafijos, porceliano ir fajanso, tekstilės ir trikotažo (mezgami šilti vilnoniai drabužiai, skirti dėvėti lauko sąlygomis), maisto (daugiausia žuvų; įmonės Bergene, Trondheime, Stavangeryje) pramonė. Nedidelėse įmonėse gaminama sportinė apranga (daugiausia slidininkams), neperšlampami drabužiai žvejams, šilti baltiniai, turistiniai batai, miegmaišiai, palapinės, kuprinės, slidės, rogės.
Bioprodukcinis ūkis
Seilandʼo saloje auginami dvikupriai kupranugariai
žvejai Šiaurės Norvegijoje
Žemės ūkio naudmenoms tenka apie 3 % Norvegijos teritorijos. Ariamoji žemė ir sodai užima apie 0,9 mln. ha, pievos ir ganyklos – 0,1 mln. hektarų. Norvegijos gamtinės sąlygos žemdirbystei yra vienos nepalankiausių Europoje (trumpas vegetacijos laikotarpis, prasti dirvožemiai). Auginama (daugiausia Norvegijos pietinėje dalyje) miežiai, avižos, kviečiai, bulvės ir kitos daržovės, vaismedžiai; žemdirbystė labai mechanizuota, intensyvi. Augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje. Plėtojama šiltnamių daržininkystė.
Veisiama galvijai (daugiausia pieniniai), avys, kiaulės, Norvegijos šiaurėje – šiauriniai elniai, Seilandʼo saloje – dvikupriai kupranugariai. Visoje Norvegijoje yra kailinių žvėrių (lapių, audinių) fermų. Norvegijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius parodytas 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
Norvegija – didžiausia Europoje žuvų ir jų produktų tiekėja. 2023 sugauta 2,6 mln. t žuvų ir vėžiagyvių. Apie 95 % produkcijos eksportuojama. Pagal sugaunamų žuvų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Norvegija užima antrąją vietą pasaulyje (po Islandijos). Iki 1987 buvo medžiojami banginiai. Žvejybos svarbiausi uostai – Bergenas ir Stavangeris. Vegos salynas (į pietus nuo šiaurės poliaračio, Nordland’o fiulkėje; žvejų kaimai, prieplaukos, sandėliai) – 2004 įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pramoniniu būdu veisiama lašišos, vaivorykštiniai upėtakiai ir kitos žuvys, vėžiagyviai, moliuskai. 2023 žuvivaisos ūkiuose išauginta 1,6 mln. tonų žuvų. Lašišos meškeriojamos ir Norvegijos upėse bei pajūryje.
džiovinamos žuvys Šiaurės Norvegijoje
lašišų veisimo ferma
Miškai užima 38 % Norvegijos teritorijos (pramoniniai – 24 %). Jie daugiausia privatūs. Vyrauja 2,5–10,0 ha (30 %) ir 10,0–25,0 ha (27,7 %) valdos; didesnės kaip 2000 ha miško valdos sudaro 1,8 %. Ruošiama mediena (daugiausia spygliuočių). Apie 8 % Norvegijos gyventojų yra įtraukti į Nacionalinį medžiotojų registrą. Daugiausia sumedžiojama briedžių, tauriųjų ir kitų rūšių elnių, iš paukščių – jerubių.
2
3
4
Turizmas
kalnų slėnis netoli Geilo
Hardangerjøkuleno ledynas
Turizmas – viena sparčiausiai besiplečiančių Norvegijos ūkio šakų. 2023 Norvegiją aplankė 5,65 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Švedijos, JAV, Nyderlandų ir Danijos. Skiriami 4 turistiniai Norvegijos regionai: pietryčių (su sostine Oslu), pietvakarių (jame gausu fjordų), vidurio, šiaurės (Laplandijos dalis – Finnmarkas). Labiausiai lankomi fjordai (Vakarų Norvegijos fjordai – Geirangerfjordenas ir Nærøyfjordenas – įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, 2005), kalnai, ežerai, kriokliai, Oslo, Bergeno, Kristiansand’o, Stavangerio, Trondheimo, Tromsø, Karasjoko (jame gyvena samiai) miestai. Labai daug kalnų slidinėjimo centrų: Oppdalis, Geilo, Lillehammeris (jame 1994 vyko XVII žiemos olimpinės žaidynės), Hafjellis, Kvitfjellis, Hemsedalis, Skeikampenas, Beitostølenas, Norefjellis, Trysilis, Hovdenas ir kiti. Netoli Oslo yra Tryvanno žiemos parkas (1952 Osle vyko VI žiemos olimpinės žaidynės). Finnmarke žiemą važinėjama šunų arba elnių traukiamomis, t. p. motorinėmis rogėmis.
Lillehammeris
Norvegijoje (ypač jos šiaurinėje dalyje) matomas įspūdingas reginys – Šiaurės pašvaistė (ryškiausiai ji švyti rugsėjo pabaigoje–balandžio pradžioje); jos stebėti iš Tromsø miesto rogėmis vykstama į atokias tundros vietas arba plaukiama Norvegijos pakrante keltu.
Transportas
Dėl kalnuoto Norvegijos paviršiaus ir sunkių kelių tiesimo sąlygų geležinkelių tinklas retas; bendras linijų ilgis 3848 km, iš jų elektrifikuota 2482 km (2022). Svarbiausios geležinkelių linijos jungia Oslą su Bergenu, Bodø, Kristiansand’u, Stavangeriu, Fredrikstadu. Narviko uostą geležinkelis jungia su Švedijos Luleå uostu (prie Baltijos jūros Botnijos įlankos). Norvegijos geležinkelių linijose yra apie 750 tunelių ir apie 3000 tiltų.
automobilių kelias šiaurės Norvegijos kalnuose
Automobilių kelių 92 946 km, iš jų su kieta danga apie 72 000 kilometrų. Automobilių transportui tenka apie 80 % sausuma vežamų Norvegijos krovinių ir keleivių. Ilgiausias automobilių kelias eina iš Oslo per visą Norvegiją iki Kirkeneso (Norvegijos šiaurės rytuose, netoli Rusijos Federacijos sienos). Lærdalio automobilių kelių tunelis (Sogno ir Fjordanės fiulkėje, Oslo–Bergeno kelyje) – ilgiausias Europoje (24,5 km; pastatytas 2000). Automobilių kelių tiltas (pastatytas 2005) jungia Norvegiją su Švedija (ties Svinesundu).
Norvegijos prekybinis jūrų laivynas – vienas didžiausių ir moderniausių pasaulyje. Jam priklauso į Norvegijos tarptautinį laivų registrą (įkurtas 1987) įtraukti 1720 laivų (2024), tarp jų – 95 naftos tanklaiviai, 274 krovininiai laivai, 109 birių krovinių laivai. Su Norvegijos vėliava plaukioja daud užsienio šalių laivų. Yra kitose šalyse registruotų Norvegijos laivų. Yra 141 uostas, svarbiausi jūrų prekybos uostai – Oslas, Bergenas, Kristiansand’as, Larvikas, Stavangeris, Tønsbergas, Narvikas.
Kvalsundo tiltas (šiauriausias kabamasis tiltas pasaulyje)
Oslo Gardermoeno tarptautinis oro uostas
Krovininiai ir keleivių keltai jungia Norvegiją su Danijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Islandijos uostais. Iš Bodø kursuoja keltas į Lofoteno salas. Norvegijos pakrante tarp Bergeno ir Kirkeneso (apie 1250 km) plaukioja Hurtigruten ASA bendrovės keltas (įplaukiama į 34 uostus; daugiausia keliauja turistai); pakrančių laivybos svarbiausias uostas – Bergenas. Norvegijoje yra 146 oro uostai, 113 sraigtasparnių nusileidimo aikštelių (2025). Didžiausias oro uostas – Oslo Gardermoeno tarptautinis oro uostas (į šiaurę nuo Oslo), kiti didesni – Bergeno, Trondheimo, Tromsø, Haugesund’o. Naftotiekių yra 2444 km, dujotiekių – 6529 kilometrai. Iš Norvegijos 2007 nutiestas povandeninis dujotiekis į Jungtinę Karalystę (1200 km, ilgiausias pasaulyje).
Bankai
Handelsbanken būstinės pastatas Osle
Norvegijos centrinis bankas – Norvegijos bankas (Norges Bank, įkurtas 1816, būstinė Osle). 2025 veikė 106 komerciniai bankai (didžiausias – DNB Bank, įkurtas 1822, būstinė Osle) ir 17 užsienio bankų skyriai, t. p. 29 hipotekos bendrovės, 40 finansų bendrovių. Norvegijos piniginis vienetas – Norvegijos krona, lygi 100 erių, įvesta 1875 vietoj riksdalerio. Veikia vertybinių popierių birža – Oslo birža (Oslo Børs, įkurta 1819).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas teigiamas.
2007 eksportuota prekių už 140,3 mlrd. JAV dolerių, importuota – už 77,24 mlrd. JAV dolerių (79 % eksporto ir 68,7 % importo tenka Europos Sąjungos šalims). Eksportuota daugiausia nafta (apie 50 % Norvegijos eksporto vertės), naftos produktai (degalai, tepalai), gamtinės dujos, spalvotieji (daugiausia pirminis aliuminis) ir kiti metalai, žuvys (daugiausia lašišos) ir jų produktai, kita žvejybos produkcija, mašinos, laivai, kitos transporto priemonės, chemijos pramonės produkcija, statybinė mediena ir jos produkcija, popieriaus masė, popierius, statybiniai akmenys (granitas, labradoritas, marmuras, skalūnai). Importuota daugiausia mašinos ir transporto priemonės, elektronikos, chemijos, siuvimo ir kitų apdirbamosios pramonės šakų produkcija, statybinės medžiagos ir kitos žaliavos (išskyrus degalus), maisto produktai, gyvi gyvuliai.
Norvegijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2007)
Norvegijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2024)
2024 Norvegija eksportavo prekių už 168,05 mlrd. JAV dolerių (daugiausia naftą ir gamtines dujas – 66 % viso eksporto, žuvis – 9,2 %, aliuminio – 3,0 %), importavo prekių už 98,73 mlrd. JAV dolerių (daugiausia mašinas – 15 % viso eksporto, transporto priemones – 10 %, elektronikos įrangą – 9,6 %). Daugiausia eksportuota į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Nyderlandus, Švediją ir Prancūziją, daugiausia importuota iš Kinijos, Švedijos, Vokietijos, JAV ir Jungtinės Karalystės.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2019 Norvegijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 1,24 mlrd. eurų. Lietuva į Norvegiją eksportavo prekių už 816,4 mln. eurų, importavo iš Novegijos už 429,5 mln. eurų. Norvegija iš Lietuvos daugiausia importavo baldus (29 %), Lietuva iš Norvegijos – mineralinį kurą (61 %). Norvegijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 540,9 mln., Lietuvos į Norvegijos ūkį – 5,27 mln. eurų.
2023 Norvegijos ir Lietuvos užsienio prekybos apyvarta sudarė 3,34 mlrd. eurų. Lietuva į Norvegiją eksportavo prekių už 0,99 mlrd. eurų (daugiausia baldus ir patalynės reikmenis – apie 26 % viso eksporto, dirbinius iš juodųjų metalų – 10,5 %, plastikus ir jų dirbinius – 7,3 %), importavo iš Norvegijos prekių už 2,35 mlrd. eurų (daugiausia mineralinį kurą – 90,9 % viso importo). Norvegijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 675,05 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Norvegijos ūkį – 23,26 mln. eurų.
Norvegijos BVP struktūra (2007)
2271
-Norvegijos pramonė; -Norvegijos žemės ūkis; -turizmas Norvegijoje; -Norvegijos transportas; -Norvegijos bankai; -Norvegijos užsienio prekyba; -Norvegijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Norvegijos konstitucinė santvarka
Norvegijos partijos ir profesinės sąjungos
Norvegijos ginkluotosios pajėgos