noumenas

nòumenas (gr. noumenon – tai, kas suvokiama), filosofinė sąvoka, reiškianti vien protu pažįstamą nuo reiškinio atsietą daikto esmę. Sąvoka vartota senovės graikų filosofų. I. Kanto filosofijoje noumenas – daikto paties savaime sinonimas, fenomeno priešybė. Noumenas traktuojamas kaip negatyvi (demarkacinė) sąvoka: jis yra anapus erdvės ir laiko (transcendentinis), nepažinus (nėra juslinio stebėjimo objektas), yra galimas vien mąstyti grynojo intelekto objektas. Noumenas nurodo pažinimo ribą, jo santykinį pobūdį – parodo, kad juslinis pažinimas negali apimti visko, ką mąsto intelektas. Daugelis šiuolaikinės filosofijos krypčių paneigė noumeno sąvoką.