novelos

novèlos (lot. novellae (leges) – nauji įstatymai), įstatymai, išleisti po teisės aktų oficialios kodifikacijos. Plačiąja prasme – vėlyvosios antikos Bizantijos imperatorių Teodosijaus ir Justiniano I teisės kodifikacija, siaurąja – Justiniano I novelos, sudarančios Justiniano kodifikacijos sąvado naujųjų laikų leidimo paskutinę ketvirtąją dalį. Po Teodosijaus kodekso išleistų novelų išliko tik Vakarų Romos imperijoje (438−486 išleisti 83 įstatymai). Rytų Romos imperijoje neišliko, manoma, jas išstūmė svarbesnės Justianiano I novelos. Dauguma jų sudarytos 535−540, parašytos graikų kalba, išskyrus tas, kurios skirtos lotyniškosioms provincijoms; yra ir novelų, rašytų abiem kalbomis. Geriausiai žinomi 3 novelų rinkiniai: seniausias išlikęs (išvardijantis 124 Justiniano I novelas: sudarytas 556), pilnas Justiniano I novelų rinkinys (134 novelos; sudarymo laikas nežinomas) ir pilnas novelų rinkinys (168 novelos: 4 imperatoriaus Justino, 3 Tiberijaus ir 161 Justiniano I; sudarytas 578−582, imperatoriaus Tiberijaus valdymo laikotarpiu). Novelų turinys įvairus: civilinės teisės, teisėtvarkos, administravimo ir bažnytiniais klausimai. Vienos svarbiausių – 118 ir 127 novelos, reglamentuojančios paveldėjimo teisę be testamento.

LIETUVOJE 1935 išėjo K. Šalkauskio (padedant J. Šerkšniui ir V. Šalkauskienei) sudarytos Lietuvos novelos – veikiančiųjų 1935 03 16 Lietuvos įstatymų ir įsakymų, paskelbtų Vyriausybės žiniose numeriuose 1–476, rinkinys.

2271