novolakai

novolãkai, novolãkinės devos, termoplastinės fenolinės dervos; fenolių ir aldehidų polikondensacijos rūgštinėje terpėje produktai. Kietos į stiklą panašios medžiagos. Spalva nuo šviesiai geltonos iki tamsiai raudonos. Molekulinė masė 500–900, tankis apie 1200 kg/m³. Novolakai turi 1–7 % laisvojo fenolio. Tirpsta alkoholiuose, ketonuose, esteriuose, fenoliuose, hidroksidų vandeniniuose tirpaluose, vandenyje brinksta ir minkštėja. Novolakai, gauti kondensuojant p‑tret‑butilfenolį ir formaldehidą, t. p. dirbtiniai kopalai (fenol‑ ir krezolformaldehidinės dervos, modifikuotos kanifolija ir gliceroliu arba pentaeritroliu) tirpsta ir aliejuose, rezorcinolaldehidinės – dar ir vandenyje. Kietinamos 150–200 °C temperatūroje heksametilentetraminu (6–14 %). Gaunamos polikondensuojant fenolį (kartais jo darinius) dažniausiai su formaldehidu rūgščioje terpėje 98–100 °C temperatūroje esant fenolio pertekliui (katalizatorius druskos arba oksalo rūgštis, rečiau sieros rūgštis). Naudojamos presuojamiesiems milteliams, putplasčiams, klijams, lakams gaminti. Svarbiausios iš novolakinių dervų – fenolformaldehidinės ir rezorcinolaldehidinės dervos.